Šiuo metu Alytaus pataisos namai, kuriuose kali apie 700 nuteistųjų bei dirba apie 250 darbuotojų, yra likę be savojo vadovo. Nuo rugpjūčio 27 d. šią poziciją užims iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo atvyksiantis Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas. J.Mansevičienė viliasi, kad jis, nors ir laikinas, skirs dėmesio darbuotojams: prisistatys, pabendraus, apeis postus, įvertins darbo sąlygas, išklausys pavaldinių nuomones.
Pagrindinė įkalinimo įstaigų problema yra ta, kad vadovai per mažai stengiasi dėl savo pavaldinių. Vadovas turi užstoti darbuotoją, o ne tik saugoti savo šiltą kėdę.
„Taip įrodytų, kad svarbus yra darbuotojas, o ne nuteistasis. Pagrindinė įkalinimo įstaigų problema yra ta, kad vadovai per mažai stengiasi dėl savo pavaldinių. Kalbama tik apie pareigas. Vadovas turi užstoti darbuotoją, o ne tik saugoti savo šiltą kėdę. Turi leisti jam pasisakyti, kas negerai, ir reaguoti. O dabar galioja ta pati subkultūra, kaip ir tarp kalinių. Geri tie, kurie tyli, kurie lojalūs.
Kodėl, kilus skandalams, niekas nepasiteirauja, o kaip gyvena pareigūnai, ką jie patiria įkalinimo įstaigose? Mes vergaujame kaliniams. Negalime rėkti, negalime naudoti specialiųjų priemonių. Kad kuo mažiau skundų būtų iš nuteistųjų. Situacija kasmet prastėja. Iš Kalėjimų departamento taip pat nesulaukiame jokio palaikymo. Direktorius gražiai pakalba ir tiek“, – nusivylusi teigė pareigūnė Jurgita.
Pasak jos, neseniai iš pareigų pasitraukęs ilgametis Alytaus pataisos namų vadovas Kęstutis Jasmontas sugebėjo įstaigą „nuvaryti į kapus“. Nebeliko pasitikėjimo, tarpusavyje ėmė nesutarti ir net nesisveikinti skirtingų skyrių darbuotojai. Ir visa tai – dėl vadovo nemokėjimo komunikuoti.
„Darbuotojai buvo žeminami. Jaunesniesiems specialistams nuolat primenama, koks menkas jų išsilavinimas, stebėtasi, kaip jie gali ateiti ir dar kelti rūpimus klausimus. Kokių dar klausimų gali turėti durneliai?“, – situaciją nubrėžė Alytaus pataisos namų profesinės sąjungos atstovė J.Mansevičienė.
Užpuolė nuteistasis? Tavo bėdos
Pasak pašnekovės, 50 proc. Alytaus pataisos namų darbuotojų priklauso profesinei sąjungai, nes žino, kad niekas kitas jų neužstos. J.Mansevičienė papasakojo neseną įvykį, kuomet nuteistojo buvo užpultas medikas ir slaugytoja. Pareigūnams teko panaudoti spec. priemones. Kokios jos? Antrankiai ir teleskopinė lazda. Net ir turimus ašarinių dujų balionėlius jie gali naudoti tik tuomet, kai patalpoje nėra daugiau asmenų – tik tas, kurį reikia tramdyti.
Taigi po šio užpuolimo slaugytoja „užsidirbo“ mėlynę po akimi, bet niekam tai nerūpėjo. Nepradėtas, anot Jurgitos, joks tyrimas. Moteriai, kuriai paskirtas nedarbingumas, pasiūlyta pačiai susirasti advokatą ir bylinėtis. Ji nusivylusi, kad įstaiga, kuri yra jos darbdavė, nieko nesiima. Teisme turi pats įrodinėti, kad tave sužalojo tarnybos metu. O tai – didžiuliai pinigai.
„Užpultų pareigūnų per 11 metų buvo tik trys. Vienas prisiteisė 27 tūkst. eurų kompensaciją. Šį mėnesį pas mus taip pat buvo užpultas pareigūnas. Užpuolė, kai bandė atimti draudžiamus turėti daiktus, įtariama, narkotikus. Kalinys įkando pareigūnui į pirštą. O juk apie 15-20 proc. kalinčiųjų Alytaus pataisos namuose – infekuoti ŽIV, sergantys hepatitu. Visi sergantieji suvežami čia. Sužeistas pareigūnas išvyko į ligoninę. Kitą dieną jau dirbo, nes negavo nedarbingumo.
Kai kurių vadovų nuomone, kas čia tokio, juk tik į pirštą įkando. Jokios paramos, psichologo pagalbos. O turėtų vadovas sakyti: svarbiausia – jūsų saugumas, neverta rizikuoti dėl kažkokių 20 gramų narkotikų“, – stebėjosi J.Mansevičienė, patikinusi, kad tyrimas dėl šio įvykio vis dėlto įstaigoje vyksta.
Ji paaiškino, kad pareigūnai yra skiepijami nuo hepatito, tačiau ne visiems skiepai suveikia. Norint pasitikrinti, ar susiformavo apsauga, tyrimą reikia darytis už savo pinigus. Būta ir pavyzdžių, kad vienas darbuotojas skiepytas dukart, tačiau atlikęs tyrimą jis sužinojo, kad apsaugos nuo hepatito neturi. Tad veltui į jo organizmą, pasak J.Mansevičienės, buvo leisti „nuodai“.
Ginklai, kurių negalima naudoti
Vienoje pamainoje, anot pašnekovės, dirba tik po 11-12 prižiūrėtojų. Pamainos nesukomplektuotos. Bokšteliuose tarnybą atlieka dar 12 asmenų, tačiau jų darbas – tik stebėti, ar nepatenka į teritoriją draudžiami daiktai, ar nebando pabėgti koks nuteistasis.
„Pagal naujus įstatymus mes negalime naudoti šaunamojo ginklo, nors pareigūnai yra apginkluojami automatais. Kalėjimų departamentas nepajėgus nupirkti net elektrošokų. Dabar privalome sušukti „Stok“ ir viskas. Anksčiau šaudavome į orą, nestodavo – į koją. Tai, žinoma, buvo vienetiniai atvejai. Dabar šaunamąjį ginklą galime panaudoti tik tuomet, kai užpuolama įstaiga iš išorės“, – teigė Jurgita.
Anot jos, rugpjūčio 16 d. iš Alytaus pataisos namų pabėgo nuteistasis, kuriam suteikta teisė judėti be sargybos. Tai, Jurgitos teigimu, pirmas toks atvejis per 11 metų, kai kalinys pabėga iš įstaigos, o ne dirbdamas be priežiūros laisvėje.
Dabar privalome sušukti „Stok“ ir viskas. Anksčiau šaudavome į orą, nestodavo – į koją. Dabar šaunamąjį ginklą galime panaudoti tik tuomet, kai užpuolama įstaiga iš išorės.
„Realybė tokia, kad vienas pareigūnas „dengia“ du postus. Viename poste reikia prižiūrėti 80 nuteistųjų, kitame – apie 20. Jei pareigūnas yra viename poste, negali būti kitame. Mano žiniomis, pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar šis pareigūnas gerai vykdė savo funkcijas. Jis juos patikrino 23 val., visi nuteistieji buvo savo vietose. Po dviejų valandų, kai privaloma tikrinti vėl, vieno jau trūko. Gerai, kad pabėgęs asmuo buvo sulaikytas jau ryte, Panevėžyje“, – teigė pareigūnė, prisiminusi, kad prieš 11 metų pamainoje dirbdavo po 18-20 pareigūnų.
Šiuo metu Alytaus pataisos namuose numatytos 4 pamainos: 1 parą dirbi, 3 turi laisvas. Pasak J.Mansevičienės, siekiama vienodinti įkalinimo įstaigas – visos galės vykdyti tardymo izoliatoriaus funkcijas, tačiau negalvojama, kas tas papildomas funkcijas atliks, juk patalpos neišsiplėtė, o ir darbuotojų nepadaugėjo.
Muilo burbulas, pavadinimu VST
Paklausta, ar kada nors, dirbdama tarp nusikaltėlių, buvo pasijutusi itin nesaugiai, J.Mansevičienė patikino, kad užpuolimų jos atžvilgiu nebūta.
„Alytaus pataisos namuose mes labiau jaučiamės nesaugūs dėl vadovų, o ne nuteistųjų. Žiniasklaidoje pučiamas burbulas. Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų atvažiavimas ir pabuvimas valandą nėra atitinkama prevencinė priemonė. Kaip taip neracionaliai gali būti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai? VST pareigūnai važinėjasi per keturias įstaigas. Pabūna valandą vienoje, važiuoja į kitą. Daugiau laiko praleidžia kelyje nei vykdydami kokią prevencinę priemonę. Tai tik kažkieno noras pasirodyti, kad kažką neva daro.
Kalėjimų departamentas turi Prevencinę grupę. Mūsų apie 20 pareigūnų yra įtraukti į ją. Kiekvienam jų yra mokamas priedas prie atlyginimo – po 120 eurų. Tai kam reikalingi VST, jei patruliavimą gali atlikti Prevencinė grupė? Jie niekad nevykdė nieko. Teisingumo ministerija turėtų pasidomėti, ar tikrai įkalinimo įstaigose racionaliai yra panaudojamos gautos lėšos“, – drąsiai rėžė Jurgita.
Ėmus kalbėti apie vadinamąją „Jūros šventę“ Pravieniškių pataisos namuose, 15min žurnalistė pasiteiravo pareigūnės, ar 20 neva pavojingiausių, didžiausią įtaką kitiems kalintiems dariusių nuteistųjų, po skandalo pervežtų iš Pravieniškių į Alytaus pataisos namus, kelia kokių neramumų naujuose savo „namuose“. J.Mansevičienė patikino, kad jei visi nuteistieji būtų tokie, kokie atvežti iš Pravieniškių pataisos namų, būtų miela ir malonu dirbti.
„Mandagūs. Visuomet pasisveikina, atsiklausia, galima ar ne. Patys nesupranta, kodėl juos perkėlė į Alytų. Pasak jų, Alytaus pataisos namuose problema tik viena, kad čia tenka gyventi po 9 žmones vienoje apie 15 kv. m ploto patalpoje“, – teigė Jurgita.
Neapmoka visų viršvalandžių
Imame kalbėti apie Alytaus pataisos namų pareigūnų algas. Pašnekovė prisipažino gaunanti 710 eurų atlygį. Dažnai tenka dirbti viršvalandžius – iki 60 valandų per ketvirtį, tačiau jų apmokėjimas priklauso nuo turimų įstaigos finansų.
Po pirmojo ketvirčio, pasak Jurgitos, buvo sumokėta už visus išdirbtus viršvalandžius, tad pamainos buvo sukomplektuotos – tiesiogiai su nuteistaisiais dirbo 16 pareigūnų. O štai už antrąjį ketvirtį bus apmokėta tik 30 valandų viršvalandžių, tad ir pareigūnų pamainoje – 12-13. Už neapmokėtus viršvalandžius skiriami laisvadieniai.
„Maži tie atlyginimai, niekas nenori ateiti dirbti pas mus. Ateinantis naujai į sistemą pareigūnas gauna 550 eurų. Kiek mokama už viršvalandžius? Man – apie 5 eurus už valandą, naujai atėjusiam – apie 4 eurus. Apie kokią gerų darbuotojų atranką mes galime kalbėti, kai šiuo metu laisvų vietų Alytaus pataisos namuose yra 23, sausį buvo net 40, o pretenduoja į jas tik vienas asmuo. Gali ateiti aklas, vienakojis – priims.
Ateina jaunas žmogus, pamato, apsisuka ir išeina. Po metų, pusės metų. Pernai mano pamainoje pasikeitė 12 žmonių. Kalba apie atlyginimų kėlimą. Ką galima pakelti, kai visai bausmių vykdymo sistemai, darbuotojų atlyginimams kelti, skirta tik 22 tūkst. eurų? Ši suma skirta 56-iems žmonėms, jauniesiems specialistams, kurių koeficientas – 4, ir kurie yra ištarnavę bent 10 metų.
Sistemoje šiandien dar žaidžiamas žaidimas „myliu – nemyliu“. Būsi lojalus darbuotojas – turėsi aukštą koeficientą, o jei atvirai kalbėsi, kas blogai, niekada negausi gero įvertinimo. Be gero įvertinimo nebus ir algos pakėlimo. Nors metinės užduotys vienodos. Naujai atėjusio ir to, kuris išdirbęs 10 metų, bet dėl nelojalumo vadovui niekad negavęs gero įvertinimo, atlyginimai mažai skiriasi“, – teigė Jurgita, kuriai per 11 metų alga kilo tik dukart.
Darbo pavojingumo vingiai
Apie kokią gerų darbuotojų atranką mes galime kalbėti, kai šiuo metu laisvų vietų Alytaus pataisos namuose yra 23, sausį buvo net 40, o pretenduoja į jas tik vienas asmuo.
Jai kyla klausimas, ar darbo užmokesčiui skirti pinigai nėra panaudojami kitoms reikmėms, pvz., įstaigos įsiskolinimams dengti.
„2018 m. Alytaus pataisos namai atlyginimams išmokėti gauna 441 tūkst. eurų daugiau negu 2017 m. Pernai metų gruodžio 31 d. buvo laisvi 40,2 etato. Šių metų liepos 1 d. neužimtų etatų buvo 30,2. Per pusmetį užėmėme 10 etatų ir jau iššvaistėme 441 tūkst. eurų? Nes dabar jau nebėra pareigūnams iš ko mokėti avansų ir apmokėti viršvalandžių? O pernai su mažesniu finansavimu tai sugebėta daryti visus metus ir dar sumokėtos kalėdinės premijos“, – teigė Jurgita.
Paklaususi buhalterijos atstovų, kur dingo pinigai, sulaukė atsakymo, kad vasarį atlikti neeiliniai vertinimai, tad 89-iems pareigūnams pakelti keoficientai. Be to, prisidėjo stažo procentai.
„Bet ir pernai keoficientas keltas 60-aičiai pareigūnų“, – stebėjosi pašnekovė.
Užsiminė ji ir apie pavojingas darbo sąlygas, už kurias mokamas priedas prie atlyginimo.
„Štai pernai Alytaus pataisos namuose priedas už pavojingas darbo sąlygas siekė 10-15 proc. Šiemet – vos 2 proc., t. y., 10 eurų. Kai kurie pareigūnai sako, kad geriau iš viso nemokėtų, neerzintų su tuo 10-14 eurų. Kas pakito per metus? Tikrai ne darbo sąlygos ar jų pavojingumas. Nėra pinigų.
Jau birželį viešumoje pasklido žinia, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai priversti atsisakyti avansų, nes nėra iš ko jų mokėti. Kad birželį būtų sumokėti avansai, skolinomės iš trečiojo ketvirčio. Tai artėjant paskutiniam ketvirčiui, jau trūksta pinigų. Apie jokius viršvalandžių ar pavojingų darbo sąlygų apmokėjimus nėra iš viso kalbos.
Ar gali nemokėti priedo už pavojingas darbo sąlygas? Gali. Šiemet išleistas naujas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas, kad pavojingumas gali svyruoti nuo 0 iki 20 proc. Viskas priklauso nuo turimo finansavimo. Alytuje sėdi daug infekuotų ŽIV nuteistųjų, tačiau gauname mažiausią pavojingumą – 2 proc. O štai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose jis siekia 20 proc. Kodėl? Nes įstaiga sutaupo pinigų, vadovas lepina savo darbuotojus“, – prastėjančią situaciją brėžė Jurgita.
Vietoj kriauklės – drėgnos servetėlės
Stebisi pašnekovė ir atrankomis į vadovaujamus postus Alytaus pataisos namuose.
„Kai kurių atrankų taisyklės, reikalavimai sukuriami tam tikriems žmonėms, kad tik jie tas atrankas įveiktų. Štai rugpjūtį vyko atranka asmens, kuris galėtų vadovauti medicinos skyriui. Dalyvavo viena jauna mergina, dirbanti Alytaus rajono savivaldybėje. Jos išsilavinimas – dietistė. Paprašiau, kad duotų pasiskaityti pareigybės aprašymą ir dalyvaujančios merginos dosjė. Pasakiau, kad nedalyvausiu atrankos komisijoje, nes, manau, kad tai neskaidru. Kadangi bausmių vykdymo sistemą ėmė kratyti skandalas po skandalo, jie pakeitė pareigybių aprašymą, kad šis būtų pritaikytas tai merginai“, – pavyzdį pateikė J.Mansevičienė.
Pareigūnės kritikos kirčių sulaukė ir greitai blunkančios sintetinės tarnybinės uniformos, neskirtos nešioti ištisas 24 valandas, neremontuoti postai bei tualetų trūkumas. O kur dar tarakonai...
„Uniformos dažniausiai neatitinka pareigūnų nurodytų dydžių. Tad reikia ieškoti siuvėjos, kuri persiūtų. Neturime mes ir poilsio kambario, tad pietaujame postuose. Neturime ir tualeto bei kriauklės. Vyrai pareigūnai eina į nuteistųjų tualetus, o mes einame į kitą postą, kuriame yra tualetas. Pamatytumėte jį, išsigąstumėte. Net vanduo klozete nenusileidžia. O jei užsidarai duris, negali normaliai atsisėsti. Už sienos – nuteistųjų tualetas. Išeis kalinys, užrems tualetą, galėsi kukuoti. Todėl atlikti gamtinių reikalų einame po du. Galimybių įrengti prie kiekvieno posto tualetą ir poilsio kambarius tikrai yra“, – teigė Jurgita.
Tų postų, kuriuose nėra įrengtų kriauklių, darbuotojams, pasak jos, išdalinamos drėgnos servetėlės.
Tų postų, kuriuose nėra įrengtų kriauklių, darbuotojams, pasak jos, išdalinamos drėgnos servetėlės.
„Mes norime dirbti, tad tikro vadovo galvos skausmas turi būti rasti pinigų, kad patenkintų darbuotojų norą dirbti. Alytaus miestelis nedidelis, darbo rinka maža, tad tikrai darbovietės keisti nesinori, o ir nėra lengva tą daryti. Man patinka bendrauti su pareigūnais, patinka komunikuoti ir su nuteistaisiais“, – pabrėžė Alytaus pataisos namų pareigūnė.
