Pataisos namų vadovas ir Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas tikina, kad daugiau vaistų skiriama pagrįstai. Esą taip yra dėl to, kad pataisos namai ėmė geriau rūpintis nuteistųjų psichikos sveikata.
Vis dėlto Kalėjimų departamento surinkta statistika rodo, kad nors Alytaus pataisos namuose psichotropiniai vaistais skiriami mažiausiam procentui nuteistųjų, tie, kurie juos gauna, vartoja didžiausiomis dozėmis – vidutiniškai po dvi tabletes ar ampules per dieną.
Situaciją platesniame kontekste ėmėsi vertinti Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas, ja domėtis planuoja ir Seimo komisija.
Slaugės jaučiasi „dylerėmis“
Alytaus pataisos namų bendrosios medicininės praktikos slaugytoja Rūta Sakalauskienė 15min papasakojo, kas dedasi už įkalinimo įstaigos sienų.
„Situacija mums kelia didelį nerimą. Kur bebandome kreiptis, niekur nesame išgirstos, vis atsimušame, kaip į sieną. Vadovas atviru tekstu pasakė, kad mes tik slaugytojos, mokėmės dvejus metus, o daktaras yra protingas. Jis protingas, o mes durnos“, – istoriją pradėjo R.Sakalauskienė.
Taip išėjo, kad mes esame verčiamos tapti narkotikų dylerėmis, nes nemokamai dalijame psichotropinius vaistus. Juk tai tie patys narkotikai tik ne heroino, o vaistų pavidalu, – sako R.Sakalauskienė.
Anot jos, nerimas slaugytojoms kilo dėl to, kad pataisos namuose įsidarbinus šeimos gydytojui Valdui Mikalskiui psichotropiniai vaistai nuteistiesiems pradėti dalinti masiškai.
„Tiesiog arklinėmis dozėmis. Jis ne psichiatras, bet jis sako, kad, pagal šeimos gydytojo licenciją jis juos gali skirti gydydamas abstinenciją. Tačiau mes net abstinencijos nematome, nes jie kartu vartoja ir narkotikus, ir tuos vaistus. Be to, abstinencija gydoma turėtų būti tik stacionare, o mes tokių sąlygų neturime“, – teigė R.Sakalauskienė.
Ji sako negalinti suskaičiuoti visų pataisos namuose suvartojamų vaistų, tačiau pateikė savo pačios išdalintų vaistų statistiką iki naujojo gydytojo įsidarbinimo ir po.
Skaičiai rodo, kad kai kurių vaistų slaugytoja per tris mėnesius išdalino dešimt kartų daugiau nei per penkis mėnesius iki V.Mikalskio įsidarbinimo.
Slaugytojos, pagal darbo taisykles, vaistus nuteistiesiems turi tik išdalinti. Už medikamentų sugirdymą jos nėra atsakingos.
„Prižiūrėtojai taip pat nesugeba užtikrinti sugėrimo. Reiškia, jie įsideda į kišenę tas tabletes ir paskui atsitinka taip, kad atneša mums apsinuodijusius medikamentais kitus nuteistuosius, kuriems šie vaistai nė neskiriami. Jie sako, kad išmainė jas į cigaretes. Kiti vartoja ir narkotikus, ir vaistus, tampa agresyvūs, dažnėja išpuoliai prieš slaugytojas, kurie anksčiau buvo pavieniai. Dabar tai yra nuolat, kiekvieną dieną“, – sako R.Sakalauskienė.
Dozės maksimalios
Pasak jos, šeimos gydytojas psichotropinius vaistus turėtų išrašyti tik po psichiatro konsultacijos, tačiau dabar tie vaistai esą skiriami prieš tokią konsultaciją arba visai nekonsultuotiems specialisto pacientams.
„Su jo atėjimu prasidėjo problemos. Anksčiau baudos izoliatoriuje, tokiame kalėjimo kalėjime, esantiems nuteistiesiems tokie vaistai buvo skiriami labai retai, o dabar iš 120 ten esančių nuteistųjų 100 gauna psichotropinius vaistus. Mūsų daktarui tai atrodo normalu, mes nebesusišnekame“, – sakė slaugytoja.
Visada žmonės pradeda gydymą nuo minimalių dozių, o čia iškart maksimaliomis gydoma.
Anot jos, epilepsijai gydyti skirtus vaistus anksčiau gaudavo ne daugiau nei 30 nuteistųjų, o dabar nuo šios ligos psichotropiniais vaistais jau gydosi apie 130 nuteistųjų. Visi vaistai nuteistiesiems dalijami nemokamai.
„Taip išėjo, kad mes esame verčiamos tapti narkotikų dylerėmis, nes nemokamai dalijame psichotropinius vaistus. Juk tai tie patys narkotikai, tik ne heroino, o vaistų pavidalu. Jie skiriame nenormaliomis – maksimaliomis dozėmis. Visada žmonės pradeda gydymą nuo minimalių dozių, o čia iškart maksimaliomis gydoma“, – kalbėjo slaugytoja.
R.Sakalauskienė sako, kad apie problemą bandė kalbėtis su Sveikatos priežiūros tarnybos vedėju, pataisos namų direktoriumi, galiausiai su Kalėjimo departamento atstovais.
„Niekas nemato tame problemos, nors kelios slaugytojos jau pasiryžusios išeiti iš darbo“, – apmaudo neslėpė slaugytoja.
Pataisos namų vadovas: „Sesutės nenori daug dirbti“
Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas 15min teigė, kad slaugytojų nerimas perdėtas.
„Mes tikrai turime tų sergančių psichinių asmenų, kuriems iš tikrųjų reikalingi vaistai ir net nelabai galiu komentuoti, nes daktaras baigęs yra, turi licencijas, ir aš, direktorius, nelabai galiu komentuoti daktaro veiklos“, – sakė K.Jasmontas.
Jis pripažino, kad pastaruoju metu psichotropinių vaistų perkama daugiau, tačiau tikina, kad ir nuteistųjų ligos sunkėja.
„Negalime lyginti, kas buvo prieš trejus metus ir dabar, nes mūsų pacientai iš tikrųjų šiek tiek sensta, jie turi daug bėdų, ir, sunku pasakyti, bet reikalavimai auga. Mes matome, kad ir teismai priteisinėja, jei neskiriami vaistai buvo. Žiūrima iš kitos pusės, kad daktaras neskirdamas vaistų rizikuoja ir savo licencijomis, čia jau kita medalio pusė. Jei yra reikalas, o jis neskirs, tai jis atsakys savo kailiu, jei bus pripažinta, kad nuteistajam tikrai reikėjo tų vaistų“, – aiškino direktorius.
Anot K.Jasmonto, anksčiau tokių vaistų buvo skiriama mažiau dar ir dėl to, kad pataisos namuose nedirbo nei psichiatras, nei šeimos gydytojas.
„Atsirado šeimos gydytojas, kuris gali skirti tuos vaistus ir, supraskim, kaip psichiatras, tai gal dėl to ir padidėjo, nes jis mato jau kitu kampu šią problemą“, – teigė K.Jasmontas.
Mano nuomone, jos arba nespėja jų išdalinti, arba pyksta, kad reikia dalinti ir mano, kad geriausia buvo, kai nebuvo tų vaistų. Jei reikia daug duoti, tai reikia ir daug dirbti, – aiškina K.Jasmontas.
Pasak direktoriaus, nei jis, nei slaugytojos negali spręsti, ar reikalingi vaistai, ar ne.
„Čia kartais sesučių noras galbūt nedalinti tų vaistų. Aš suprantu jų nenorą dirbti, bet nuspręsti jos negali. (…) Sesutės gal dar gyvena, žinot, praeitimi. Mano manymu, tai yra išpūsta problema, sunkėja tos ligos, hepatitų yra šimtai pas mus. Čia gal daugiau kova tarp sesučių ir daktarų. Na, aš įsivaizduoju, kad sesutės nenori dalinti, nes joms reikia daug dirbti. Mano nuomone, jos arba nespėja jų išdalinti, arba pyksta, kad reikia dalinti ir mano, kad geriausia buvo, kai nebuvo tų vaistų. Jei reikia daug duoti, tai reikia ir daug dirbti“, – aiškino direktorius.
Pasak jo, vaistai yra sugirdomi nuteistiesiems, tai filmuojama, todėl negali būti, kad pataisos namuose vyksta psichotropinių vaistų turgus. Esą atsisakiusiam išgerti vaistus nuteistajam surašomas tarnybinis pranešimas ir sprendžiama, ar toliau skirti vaistus, ar mažinti jų dozę.
Direktorius tikina, kad visų įkalinimo įstaigų kontekste Alytaus namai nėra psichotropinių vaistų vartojimo lyderiai.
„Mūsų kontingentas yra ypatingai sunkus, nes mes turime ir ŽIV sergančius, ir neįgaliųjų būrį, ir kitus, tai sakyti, kad mes daug skiriame vaistų, aš nedrįsčiau“, – sakė K.Jasmontas.
Turėtų gauti keturi iš penkių?
Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas Mindaugas Alfredas Čiučiulka tikina, kad ypatingo padidėjimo žiūrint į psichotropinių vaistų suvartojimą 2015, 2016 metais ir šiemet pataisos namuose nėra. Taip pat esą nėra smarkiai išaugę vaistus gaunančių nuteistųjų skaičiai. Tačiau konkrečia statistika dalintis jis atsisakė.
„Galiu pasakyti tik tiek: procentaliai lyginant I ir II ketvirčius, antrajame fiksuojamas apie 40 proc. vaistų suvartojimo padidėjimas. Lyginant su kitais metais svyravimas yra iki 10 proc. per metus“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, iki Alytaus pataisos namuose įsidarbinant šeimos gydytojui, pacientai, kuriems nustatytos priklausomybių diagnozės, būdavo vežami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę psichiatro konsultacijai. Jis skirdavo gydymą.
Jeigu įvertintume visų sveikatos būklę, tai gydymas galėtų būti skirtas vos ne 80 proc. nuteistųjų. Pagal jų sąlygas, sutrikimus sveikatos, psichinę būklę, – sako M.A.Čiučiulka.
„Tai vienas aspektas yra, kad tų konsultacijų nepadaugėjo, bet jas pradėjo pastoviai gauti tie, kam jų reikia. Pradėjo normaliau funkcionuoti Laisvės atėmimo vietų personalas, atsirado ten gydytojai psichiatrai. Kitas niuansas, kad iki gegužės mėnesio pas mus nedirbo šeimos gydytojas ir buvo tik vidaus ligų gydytojai. Dabar yra šeimos ligų gydytojas ir jis turi teisę su nepatikslinta diagnoze kai kuriuos preparatus skirti 3 mėnesių laikotarpiui. Per tą laiką žmogus vis tiek turi būti nuvežtas psichiatro konsultacijai“, – aiškino M.A.Čiučiulka.
Pasak jo, kol kas nė viena V.Mikalskio preliminariai nustatyta diagnozė psichiatro nėra paneigta.
Taip pat Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas neigia slaugytojos žodžius, esą psichotropiniais vaistais apsinuodija nuteistieji, kuriems tokie vaistai nė nėra skirti.
M.A.Čiučiulka sako, kad Alytaus pataisos namuose yra toks kontingentas, kad nebūtų nuostabu, jei psichotropinius vaistus gertų 80 proc. nuteistųjų.
„Jeigu įvertintume visų sveikatos būklę, tai gydymas galėtų būti skirtas vos ne 80 proc. nuteistųjų. Pagal jų sąlygas, sutrikimus sveikatos, psichinę būklę. Jeigu įvertintume jų psichinę būklę normaliai – jei turėtume psichiatrą vietoje, o, deja, niekas neateina dirbti, tai iš principo, aš manau, kad dar padaugėtų tų skyrimų dėl psichinių būklių. Ne tik dėl priklausomybių“, – teigė M.A.Čiučiulka.
Pasak jo, psichotropinius vaistus šiuo metu Alytaus pataisos namuose gauna 7,3 proc. nuteistųjų arba apie 100 žmonių.
Su pačiu Alytaus pataisos namų šeimos gydytoju V.Mikalskiu 15min susisiekti nepavyko.
Vartoja mažiausiai, dozės didžiausios
Gausus psichotropinių vaistų vartojimas Alytaus pataisos namuose Kalėjimų departamentui nėra naujiena. Jau atlikta palyginamoji analizė su kitomis laisvės atėmimo vietomis ir, pagal pateiktus duomenis matyti, jog 2017 m. II ketvirtį Alytaus pataisos namai neišsiskiria bendrame kontekste dėl psichotropinių vaistų skyrimo nuteistiesiems, 15min nurodė Kalėjimų departamento patarėja ryšiams su visuomene Karolina Frolovienė.
Anot jos, psichotropinius vaistus Alytaus pataisos namuose gauna mažiausia dalis nuteistųjų – vos 7,3 proc.
Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jog 2017 m. II ketvirtį Alytaus pataisos namuose pagal vienam asmeniui skiriamų psichotropinių vaistų kiekius (tabletėmis ir ampulėmis), skaičius yra didžiausias.
Vienas nuteistasis, kuriam skiriami psichotropiniai vaistai, šiuose pataisos namuose per tris mėnesius gauna 187 tabletes ir ampules. Tai yra vidutiniškai po dvi tabletes ar ampules per dieną.
Kituose pataisos namuose dozės, atrodo, yra dvigubai mažesnės.
Todėl Kalėjimų departamentas pradėjo tikslinį Alytaus pataisos namų patikrinimą, kurio metu Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros specialistai numato pakartotinai įvertinti psichotropinių vaistų skyrimo tendencijas šiuose pataisos namuose.
„Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus specialistai neturi įgaliojimų vertinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Todėl, jei tikslinio patikrinimo metu bus nustatytas teisinis pagrindas, bus kreiptasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad būtų pateiktos išvados dėl Alytaus pataisos namuose dirbančio šeimos gydytojo taikomo gydymo“, – teigia K.Frolovienė.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė taip pat stebi situaciją. Pasak jos, problema dėl padidėjusio psichotropinių vaistų skyrimo yra žinoma, tačiau įkalinimo įstaigos niekaip negali paveikti gydymo šiais vaistais.
„Pataisos namų medikai sprendžia, kada ir kokie vaistai turi būti skiriami konkrečiu atveju.
Kalėjimų departamentas pakartotinai atliks patikrinimą visoje bausmių sistemoje dėl taikomo medikamentinio gydymo psichotropiniais vaistais. Kreipsimės į Sveikatos apsaugos ministeriją, psichikos ligų specialistus, kad padėtų įvertinti, ar tinkamai skiriami šie vaistai“, – žada ministrė.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas tikina, kad kol kas žinoma informacija kelia nerimą.
„Gauta informacija iš Alytaus pataisos namų kelia didelį nerimą, bet kartu ir labai nestebina. Gydymas psichotropiniais vaistais Lietuvoje tampa nebevaldomas ir dominuoja nuo poliklinikų, ligoninių iki įkalinimo įstaigų. Yra daug situacijų, kai psichotropinių vaistų taikymas primygtinai nerekomenduojamas, ypatingai lengvos depresijos atvejais. Biomedicininis gydymas taip pat nerekomenduojamas po mėginimo žudytis. Moksliniai tyrimai rodo, jog tai gali paskatinti savižudiškas mintis. Deja, Lietuvoje pasaulinė praktika ignoruojama ir dažnai elgiamasi atvirkščiai“, – sako politikas.
