Paveldėjo negerą palikimą
J.Krasnickas, vertindamas savo miesto plėtrą, teigė, kad dabar viskas klostosi teigiama linkme, bėda tik viena – reikia glaistyti seniau atsiradusias miesto problemas: „Miestą vertinu gerai. Tai – vis gražėjanti Dzūkijos sostinė, kurioje puikiai dera pramonė, verslas, kultūra. Gal ne taip greitai pavyksta išspręsti kur kas anksčiau iškilusias problemas, ne taip sparčiai, kaip man norėtųsi, galima sutvarkyti miesto gyventojams svarbius dalykus sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.“
Pasak miesto mero, per pastaruosius keliolika metų Alytus paveldėjo negerą palikimą, kuris jo nepuošia: tai – apleisti pastatai miesto centre, pradėtos statybos šalia miesto teatro, buvusi autobusų stotis. J.Krasnickas užsiminė ir apie tai, kad apleistos ir bendrą miesto vaizdą bjaurojančios teritorijos neretai yra privačių asmenų, o šie tvarkytis neketina: „Tai – privatūs objektai ir nėra jokių teisinių priemonių priversti savininkus sutvarkyti savo turtą taip, kad jis nedarkytų miesto veido. Tai tampa problema ne vienai savivaldybei ir, tikiuosi, kad įstatymų leidėjai peržiūrės teisės aktus taip, jog įstatymuose atsirastų konkretūs terminai, per kuriuos būtų baigiamos įvairios statybos ir rekonstrukcijos.“
Tai – privatūs objektai ir nėra jokių teisinių priemonių priversti savininkus sutvarkyti savo turtą taip, kad jis nedarkytų miesto veido, – teigė J.Krasnickas.
Kalbėdamas apie miesto ateitį Alytaus meras teigė, kad vienas svarbiausių dalykų Alytui šiuo metu – gatvių sutvarkymas, nes labai daug jų dar nėra išasfaltuotos.
Pramonės ir verslo centras
Nežiūrint į nedėkingą palikimą, miesto meras buvo tikras, kad Alytus turi perspektyvų. „Po dešimtmečio įsivaizduoju Alytų kaip stiprų pietų Lietuvos pramonės ir verslo centrą, turintį sutvarkytą infrastruktūrą, kaip miestą, kuriame patogu ir jauku gyventi, turintį žavią gamtą. Matau įrengtą vidutinės klasės oro uostą, kuriame gali leistis ne tik lengvi skraidymo aparatai, bet ir didesni lėktuvai. Matau palei Nemuno krantus nusidriekusius turizmo ir pramogų objektus. Pramonės parke nebebus laisvų sklypų ir savivaldybė dairysis naujų teritorijų verslo plėtrai“, – miesto plėtros vizijomis dalijosi J.Krasnickas.
Alytaus meras teigė, kad gyventojų mažėjimas miesto plėtrai įtakos neturi, labiau – švietimo sistemai – reikia daryti mokyklų pertvarką, neišvengiamai galvoti apie vienų ar kitų uždarymą. „Apie paties miesto traukimąsi kalbėti nereikia, atvirkščiai, individualių gyvenamųjų namų kvartalai plečiasi, savivaldybės rūpestis – kaip sutvarkyti jų infrastruktūrą“, – teigė J.Krasnickas.
Meras pabrėžė ir tai, kad Alytų tikrai galima vadinti žaliuoju miestu, tik reikia sutvarkyti kelias kosmetines detales, kad negadintų jo vaizdo: „Juk tarpukaryje Alytus buvo kurortas. Nemažai hektarų užima miesto parkas, turime miesto sodą su puikiu rožynu, Jaunimo parką, greta miesto – Vidzgirio botaninis draustinis. Alytus iš tiesų yra žalias miestas. Tik manau, kad būtina per dvejus trejus metus pasiekti, kad jo veido nedarkytų atliekų surinkimo konteineriai ir pabandyti juos pakeisti požeminiais.“
Svarbiausia aiškūs prioritetai ir bendras darbas
Mano nuomone, aiškumas, kryptingumas ir bendras komandinis darbas garantuoja sėkmę, – teigė D.Matonienė.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigė, kad norint tinkamai organizuoti miestų plėtrą, visų pirma reikia susidėlioti prioritetus ir numatyti veiksmų planą: „Alytaus miesto bendruomenė kartu su savivaldybe, verslo atstovais turi išsikelti aiškius tikslus ir sutarti, kad kartu sieks jų įgyvendinimo. Mano nuomone, aiškumas, kryptingumas ir bendras komandinis darbas garantuoja sėkmę. Rekia nuspręsti, kas joms yra svarbiau: ar keliai, ar daugiabučiai, ar žalinimas, o gal viskas kartu?“
Viceministrė teigė, kad svarbu įvertinti savo turimas lėšas ir Europos Sąjungos paramą bei efektyviai ir tinkamai ją panaudoti. D.Matonienės nuomone, geriausias miestų plėtros kelias – visų sričių – ir renovacijos, ir kompleksinio planavimo, ir infrastruktūros planų – jungimas.
D.Matonienė taip pat neabejojo, kad svarbu ne plėsti miestus į užmiesčius, o daryti atvirkščiai – ieškoti resursų jo viduje. „Yra daug nenaudojamų teritorijų, galima daryti įvairias konversijas ir prikelti jas naujam gyvenimui. Manau, miestai turi galvoti, kaip tapti kompaktiškesniais, patrauklesniais ir draugiškesniais aplinkai“, – kalbėjo viceministrė.
Aplinkos ministerija primena, koks svarbus yra darnus teritorijų planavimas ir racionali miestų plėtra. Chaotiškas miestų vystymas gali pridaryti didžiulės žalos: pakenkti žmonių gyvenimo kokybei, įvairiais būdais saugomoms teritorijoms, gamtai ir kraštovaizdžiui.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
