„Paminklas gražus, tvarkingas ir mes tikrai juo paminėsime, pagerbsime žmones, dėl kurių šiandien esame laisvi“, – BNS sakė miesto meras Nerijus Cesiulis.
Jo teigimu, iki lapkričio pabaigos planuojama sutvarkyti paminklo prieigas.
„Sutvarkysime aplinką – pastatysime suoliukus, paklosime trinkeles, įrengsime apšvietimą“, – teigė Alytaus vadovas.
Paminklo autorius – skulptorius Gintautas Jonkus. Jis anksčiau teigė, kad paminklas – tarsi iš žemės besiskleidžiantis atminimo pumpuras, jo kompoziciją užbaigia stilizuotas Jogailaičių kryžius.
Apatinėje postamento dalyje yra užrašas „Dainavos apygardos partizanams 1944-1953“, o kitoje pusėje – keturi žodžiai: „Tikėjimas, Laisvė, Nepriklausomybė, Santarvė“, taip pat paminklas papuoštas Vyčiu.
Paminklo aukštis – 4,5 metro, jį ketinama apšviesti 12 LED šviestuvų, o šalia planuojama pastatyti informacinį stendą.
Paminklo sukūrimo grupėje taip pat buvo kraštovaizdžio architektas Jonas Abromas ir architektas Petras Grecevičius.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras anksčiau yra teigęs, kad Dzūkija – vienintelis Lietuvos regionas, kur nėra paminklo ten buvusios apygardos partizanams.
1945 metais lapkričio mėnesį įkurta Dainavos apygarda vienijo apie 300 partizanų, kovojusių su sovietų okupantais. Apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.
Dalies Dzūkijos partizanų vadų gyvenimas buvo susijęs su Alytaus miestu. Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Apygardoje veikė ir kiti žymūs partizanai: Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Domininkas Jėčys-Ąžuolis, Vaclovas Voveris-Žaibas ir kiti.
Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė iki 1954 metų vasaros pabaigos.
