Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama gydymo įstaigų tinklo pertvarka palies iš esmės visas Lietuvos ligonines. Ne išimtis ir Alytus, tik tiek, kad čia ruošiamasi ligoninės plėtrai ir didesniam pacientų skaičiui, o ne skyrių uždarymams.
Susidėliojo poreikius
Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė sako, kad reforma, kuri Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pristatyta prieš metus, atrodė „labai baisi su labai daug nežinomųjų ir su klausimais“. O klausimų kilo, kaip ta ligoninė atrodys, kiek reikės specialistų, kaip pagerės paslaugų kokybė, kokios būsiančios investicijos.
Vis dėlto šiandien ji jau sako atsakymų turinti daugiau, o ir ateitis, kai Alytaus ligoninė taps regionine, kelia kur kas mažiau nerimo, nei jo juntama Druskininkuose, Varėnoje ar Lazdijuose.
„Investicijos jau konkretizuojasi, kaip pavyzdžiui, Skubios pagalbos ir intensyvios pagalbos, Reanimacijos skyrių renovacija, kuri mums būtinai buvo reikalinga. Taryboje yra patvirtintas ir poreikis abiejų įstaigų – tiek pirminių paslaugų VšĮ Alytaus poliklinikos, tiek antrinių paslaugų S.Kudirkos ligoninės. Tas poreikis specialistų, kaip ir visur, yra, bet jis stabilus. Jis yra visoje Lietuvoje didelis, išskyrus didžiąsias klinikines ligonines, kur dirba rezidentai ir t. t.
S.Kudirkos ligoninėje šiuo metu poreikis yra toks: skubiosios medicinos trys darbuotojai reikalingi, radiologijoje – keturi, bendrosios praktikos slaugoje – 16. Šis poreikis vėliau mažėja, nes Alytaus kolegijoje yra bendrosios praktikos slaugytojų programa, tai mums tą poreikį šiek tiek amortizuoja“, – kalbėjo vicemerė.
Šiuo metu poreikis yra toks: skubiosios medicinos 3 darbuotojai reikalingi, radiologijoje – 4, bendrosios praktikos slaugoje – 16.
Stipendijos, išmokos, butai
Ar Alytui pavyksta tuos jaunuosius ar patyrusius specialistus prisivilioti? J.Šukevičienė sako, kad laukiama ir rezidentų, ir trūkstamų specialybių specialistų.
„Turime finansavimo teikimo tvarką atvykstantiems dirbti į Alytaus miesto savivaldybės Asmens sveikatos priežiūros įstaigos trūkstamos specialybės gydytojams ar rezidentams. Tas aprašas, kuris keletą kartų tobulintas, atsižvelgiant į aktualijas, leidžia mums lanksčiau pasižiūrėti ir spręsti tą trūkumą.
Stipendija rezidentams, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje, yra 10 tūkst. eurų kas metai, tai numatyta biudžete. Tokiu atveju rezidentas turėtų atidirbti, pasirašęs sutartį su įstaiga, penkerius metus. Jeigu tai mums reikalingas gydytojas, mes jam pirmus trejus metus mokame kasmetinę išmoką – 5 tūkst. eurų atskaičius mokesčius, už tai jis įsipareigoja atidirbti ketverius metus įstaigoje
Šis aprašas pasiteisino. Iš pradžių turėjome ilgesnį atidirbimo laikotarpį, 7–8 metai, bet pakankamai didelė konkurencija, tad teko adaptuoti. Šiuo metu septynis trūkstamų specialybių gydytojus finansuojame, – tris poliklinikoje ir keturis ligoninėje, ir 11 rezidentų“, – vardijo vicemerė.
Ji neslėpė, kad teikdama finansinę paramą savivaldybė tikisi, kad tiek prisivilioti gydytojai, tiek rezidentai Alytuje liks ilgiau, nei numato jų sutartys. Esą galbūt čia sukurs šeimą, jiems patiksiąs pats miestas, galbūt atsiveš jau turimą šeimą, kurios nariams čia sąlygos irgi tiks, darbo bus.
„Dar vienas pasiūlymas – tarnybinis būstas. Jeigu tai mums reikalingi specialistai, o mums trūksta ir mokytojų, trenerių, taip pat ir gydytojų, jie gali pasinaudoti ir tarnybiniu būstu, ir valstybės teikiama subsidija įsigyti būstą“, – sakė J.Šukevičienė.
Paramos sumos auga
Vis dėlto finansinės paskatos naujai atvykstantiems gydytojams ar kitiems specialistams kelia ir kitą klausimą – kaip tuomet skatinti seniau dirbančiuosius, kaip jų nenuskriausti? Vicemerė sako nuolat girdinti apie tai iš tų pačių ilgą patirtį turinčių Alytaus gydytojų, esą, tarkim, daugybę metų dirbantis šeimos gydytojas turi daug pacientų, o atėjęs jaunas specialistas jau taip dirbti nebenori, pageidauja geresnių darbo sąlygų.
Rezidentams 2020 metais skyrėme 20 tūkst. eurų, šiais metais jau 95 tūkst., o 2023 metais planuojame beveik 169 tūkst. eurų skirti.
„Bet čia jau be valstybės pagalbos neišsiversime, nes tai, ką sakiau, yra būtent savivaldybės skiriama parama. Reikia šviežio kraujo, kaip sakoma, ligoninei, bet yra kolektyvas, garbaus amžiaus gydytojų, kurių dalis sako jau eisiantys į pensiją, bet prašoma palaukti, nes specialistų trūksta. Čia panašiai kaip ir su pedagogais.
Rezidentams 2020 metais skyrėme 20 tūkst. eurų, šiais metais jau 95 tūkst., o 2023 metais planuojame beveik 169 tūkst. eurų skirti. Matome, kad tai veikia“, – apie augančias stipendijoms skirtų pinigų sumas teigė vicemerė.
Motyvavo ne tik parama
Vienas iš savivaldybės finansine parama pasinaudojusių jaunųjų Alytaus ligoninės medikų yra vidaus ligų gydytojas Povilas Bardzilauskas. Jis pripažįsta – iš dalies šios paskatos motyvavo atvykti į Alytų dirbti.
„Gal labiau turėjo tai įtakos, kad pats esu alytiškis. Atvykau dar rezidentas būdamas į Alytaus ligoninę, tiesiog norėjau gal daugiau atsakomybės gauti, daugiau savarankiško darbo įgyti, nei kad turėjau rezidentūros bazėje prieš tai. Visa tai tikrai gavau. Labai daug pasitikėjimo ir pats įgijau, ir iš visos ligoninės darbuotojų bei administracijos jo gavau daug.
Rezidentūros metu čia atvykęs tikrai gerai jaučiausi ligoninėje. Visos papildomos ir savivaldybės paskatos tikrai pastūmėjo pasirinkti dirbti Alytaus ligoninėje. Aš pats trejus metus iš Kauno važinėjau, tai čia buvo savotiška kompensacija už degalus.
Prieš mėnesį jau atsikrausčiau į Alytaus miestą, savivaldybė pagelbėjo su tarnybiniu būstu, kol įsikursiu galutinai, susirasiu kažką savo. Tos pagalbos tikrai visapusiškai sulaukiau įsikuriant, dirbant, vargo tuomet mažiau“, – apie savas patirtis ir motyvus, kodėl jis savo darbinę veiklą plėtoja būtent Alytuje, pasakojo Povilas.
Gal labiau turėjo tai įtakos, kad pats esu alytiškis. Atvykau dar rezidentas būdamas į Alytaus ligoninę.
Jo teigimu, jaunų kolegų medikų Alytuje tikrai yra: „Alytaus ligoninė gana didelė, darbuotojų gan nemažai yra, jų visų nelabai ir pamatysi, su jais visais nesusipažinsi. Bet COVID-19 epidemija taip viską sudėliojo, kad atskiri skyriai atsidarė, nemaža dalis darbuotojų buvo jauni, entuziastingi, motyvuoti, norintys dirbti.
Subūrė didžiąją dalį jaunimo į vieną skyrių, kur visi sulipome, liaudiškai tariant. Ir dabar bendraujame, naujos pažintys, draugais tapome, po darbo irgi galima susitikti. Socialinis aspektas taip pat yra neblogas.“
Pozityvumo įžvelgia
Povilas pripažino, kad pozityvi atmosfera darbovietėje irgi ne mažiau svarbi, nes esą neturi grįžti pavargęs ne tiek nuo paties darbo, kiek nuo emocinio fono.
Alytaus vicemerė J.Šukevičienė pasidalijo patirtimi, kaip pati savanoriaudama COVID-19 epidemijos piko metu ligoninėje susipažino su gydytoja iš Kauno, kuri teigė, kad čia važinėja, nes kartą atvykusi į pasitarimą netruko įsitikinti, jog įranga ligoninėje labai gera, kolektyvas draugiškas, atmosfera gera. Todėl ir važinėja jau trejus metus į darbą ligoninėje. Ir jau svarsto galimybes persikelti.
„Visur visko būna. Negalime pasakyti, kad štai atėjo jaunimas, dar ir su finansine paskata, ir kaip į glėbį. Turbūt visko būna, bet svarbu, kad tai neperžengtų kažkokių ribų, būtų jauku ir atvira. Aš manau, kad iš tų vyresnių gydytojų irgi daug kas galvoja ir sako, jeigu ateitų jaunimas, jie tikrai į užtarnautą poilsį eitų. Tada mes sakome, kad jie dar reikalingi, nes mūsų sąrašuose dar kiek trūksta“, – šyptelėjo vicemerė.
P.Bardzilauskas sako, kad būsima pertvarka atneš naujų iššūkių tiek ligoninei, tiek ir darbuotojams – prisitaikyti reikės visam regionui. „Daug to streso, visiškai gal nėra ir visur išdėliota, kaip kas keisis. Darbo, manau, nesumažės, nes žmonės mažiau nesirgs vien dėl to, kad ligoninės persitvarkys. Visame regione darbo bus.“
Visur visko būna. Negalime pasakyti, kad štai atėjo jaunimas, dar ir su finansine paskata, ir kaip į glėbį.
Vicemerė sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijos investicijų nemaža dalis bus skirta tobulinimuisi, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, nes juk įranga tobulėja ir atnaujinama nuolat, tačiau vien įrangos neužtenka – būtina turėti, kas su ja mokės dirbti.
Bijo dėl vieno skyriaus
Vis dėlto Alytuje esama ir nuogąstavimų dėl vieno galimo pokyčio po pertvarkos. Kaip sako Alytaus miesto savivaldybės gydytojo Povilo Jagelavičiaus, „šiek tiek sukėlė nerimo Akušerijos ir ginekologijos skyrius“: „Dėl gimdymų skaičiaus – nori pasiekti 600, o pas mus vidutiniškai per metus 450. Alytaus apskrityje viena gimdykla tėra.“
Apie tai, kaip sako P.Jagelavičius, kalbėta ir su Seimo Sveikatos komiteto nariais, esą galbūt galima būtų imti dvejų metų skaičius ir iš jų išvesti vidurkį – tarkim, vienais metais 700 gimdymų, kitais – 500, tuomet vidurkis galėtų būti 600.
Bandomasis laikotarpis yra treji metai, jiems praėjus, kaip sako vicemerė, greičiausia papildomai finansuoti tokio skyriaus veiklą reikėtų savivaldybei, bet esą ji negalės sau to leisti.
Anot P.Jagelavičiaus, Akušerijos ir ginekologijos skyriaus likimas visose ligoninėse yra jautrus klausimas. Tad jis neslėpė nesitikįs, jog tas SAM nustatytas skaičius sumažės.
J.Šukevičienė dar pažymėjo, kad Teritorinės ligonių kasos yra paskaičiavusios, jog šis skyrius rentabilus yra tuomet, kai per metus čia gimdo 641 moteris.
