„Mes vieninteliai iš trijų valstybių esame atidarę ambasadą Minske, kur galima pateikti prieglobsčio prašymus. Taip, jų nėra tiek daug priimta, bet tas skaičius po truputį auga, vis atsiranda po pora žmonių, kurie tuos prašymus pateikia būtent ambasadoje“, – šią savaitę Seime žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot ministerijos, gauti prašymai perduodami Migracijos departamentui.
Lietuvos ambasados duomenimis, šiomis dienomis Baltarusijoje išaugus migrantų skaičiui, prieglobsčio prašymų srautas nepadidėjo.
Pagal Lietuvos įstatymus, oficialiai prieglobsčio prašymą galima pateikti ir pasienio kontrolės punktuose.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) teigimu, nuo rugpjūčio 3-iosios, kai imta taikyti apgręžimo politiką, pasienio kontrolės punktuose ir oro uostuose prieglobsčio paprašė per pusšimtis užsieniečių.
Dauguma – 47 – prašymus pateikė Vilniaus oro uoste. Tarp jų – 17 Eritrėjos piliečių, dešimt Rusijos, aštuoni Irako, septyni Sudano, du Sirijos, kt.
Baltarusijos pasienyje esančiuose kontrolės punktuose tokių prašymų praktiškai nėra. Vieninteliame Lavoriškių poste sulaukta penkių tadžikų prašymų suteikti prieglobstį.
„Kalbant apie pastarąjį laikotarpį, situacija smarkiai nekito, nuo lapkričio 1-osios pasiprašė prieglobsčio 11 asmenų“, – teigiama BNS perduotame pasienio tarnybos komentare.
Anot Lietuvos pareigūnų, migrantai vengia teikti prašymus pasienyje su Baltarusija, nes siekia patekti į turtingesnes Vakarų Europos šalis, todėl nenori būti registruoti Lietuvoje.
„Prieglobsčio prašymo punkte pateikimas reiškia, kad bus paimti jų pirštų atspaudai ir kita informacija, atsidursianti duomenų bazėse, prieinamose visoms ES valstybėms. T. y. toks Lietuvoje kaip pirmoje šalyje prieglobsčio pasiprašęs užsienietis jau negalėtų to daryti Vokietijoje ar kitoje valstybėje“, – teigė VSAT.
Pasak tarnybos, jeigu toks prieglobsčio pasiprašęs migrantas pasišalintų iš Lietuvos nebaigus nagrinėti jo prašymo, jį aptikusi kita Europos Sąjungos šalis gražintų Lietuvai kaip pirmajai prieglobsčio prašymą priėmusiai valstybei.
Lietuva šią savaitę įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir prieglobsčio prašytojų stovyklose, baimindamasi neteisėtų migrantų prasiveržimo iš Baltarusijos.
Tokį sprendimą paskatino įvykiai Baltarusijos pasienyje su Lenkija savaitės pradžioje, kai čia susitelkė keli tūkstančiai migrantų.
Migrantų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą smarkiai pradėjo augti vasarą. Šiemet į Lietuvą iš viso neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Dar didesniam skaičiui jų nebuvo leista atvykti į šalį, nuo rugpjūčio pasieniečiams ėmus taikyti apgręžimo taktiką.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys sako, kad suorganizuotu migrantų antplūdžiu Baltarusija keršija už jai įvestas sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, ir vadina tai Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridine ataka.