I.Marčiulionytė sakė, kad šiuo metu Kinijoje padeda jau ir aukšta temperatūra, nes naujų viruso apraiškų jau nėra daug – daugiausia tai kinai, grįžtantys iš svetur. Tad į mokyklas jau grįžta 8 ir 12 klasių mokiniai – tie, kuriems šiemet bus egzaminai, tačiau tai daroma labai pamažu, nėra skubama.
Prognozuoja nedidelį augimą
Kalbėdama apie Kinijos ekonomiką, ambasadorė sakė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuotas 6,7 proc. ekonomikos kritimas. Vis dėlto Tarptautinio valiutos fondo prognozė šiems metams yra daugiau nei procento augimas, kitais metais situacija turėtų dar labiau gerėti.
Valstybė išleido labai daug obligacijų. Iš pradžių už 1,5 trilijono juanių, dabar ketinama išleisti dar už vieną trilijoną juanių.
„Tad prognozės nėra blogos. Bet Kinija, suprasdama, kad reikia labai daug dirbti, kad tas augimas išliktų, taiko labai daug priemonių savo ekonomikai. Tai priklauso nuo atskirų provincijų, kadangi karantino sąlygos tose provincijose buvo labai nevienodos“, – sakė I.Marčiulionytė.
Ji paminėjo kelias priemones: „Valstybė išleido labai daug obligacijų. Iš pradžių už 1,5 trilijono juanių, dabar ketinama išleisti dar už vieną trilijoną juanių. Taip pat taikomos įvairios lengvatos, ypač mokesčių smulkiam ir vidutiniam verslui. Pvz., Šanchajus toms įmonėms, kurios labiausiai paveiktos pandemijos ir kurių biurai yra Šanchajaus savivaldybės patalpose, nemoka nuomos mokesčio keletą mėnesių, tokių nuolaidų galima prašyti ir Pekine.“
Nuolaidos ir ilgesni savaitgaliai išlaidavimui
Taip pat kinai labai akcentuoja vartojimą. „Nuo rytojaus prasideda elektroninių parduotuvių festivalis, kuriame daugybė elektroninių parduotuvių nuolaidomis skatins savo klientus pirkti. Taip pat yra kalbama apie galimybę įvesti 2,5 dienos savaitgalį, kad žmonės mažiau dirbtų, o daugiau išlaidautų. Tai irgi vienas iš ekonomikos skatinimo veiksnių“, – pasakojo I.Marčiulionytė.
Atskiros provincijos išleido savo kuponus, kurie galioja apie savaitę ir kuriais galima susimokėti už pirkinius ir tai padaryti kuo greičiau. Tai irgi vienas iš veiksnių, anot ambasadorės, kurie skatina ekonomiką.
Kalbama apie galimybę įvesti 2,5 dienos savaitgalį, kad žmonės mažiau dirbtų, o daugiau išlaidautų. Tai irgi vienas iš ekonomikos skatinimo veiksnių, – sakė I.Marčiulionytė.
Gegužės mėnesį Šanchajuje iki vidurnakčio turėtų jau veikti turistiniai objektai, galerijos, restoranai, kavinės, bandant kompensuoti už prarastą laiką. „Priemonių labai daug, jos labai skiriasi, bet ties tuo labai dirbama. Be to, per karantiną Kinija pamatė, kad interneto infrastruktūra nėra tokia, kaip galvota, todėl ketinama į ją investuoti labai daug – į infrastruktūrą dėl 5G, dėl dirbtinio intelekto, taip pat į greituosius traukinius ir kitus panašius dalykus, todėl manoma, kad per keletą metų šitos sritys gaus daug investicijų“, – kalbėjo ambasadorė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu visi Kinijoje perka, tai taip pat skatina šalies ekonomiką – didžiuliai apsaugos priemonių kiekiai gaminami ir eksportuojami.
„Dėl krovininių lėktuvų kiekio ir perkrovos kai kur net kelioms dienoms uždaromi oro uostai ir iš jų negali išskristi lėktuvai, nes trūksta aptarnaujančio personalo. Todėl labai skatinama, kad tos priemonės būtų vežamos traukiniais. Vienas iš tų traukinių jau atvažiavo į Lietuvą, kitas yra pakeliui. Mes manome, kad čia galėtume turėti nišą, kai atvežtos prekės galėtų būti išskirstytos ir kitoms valstybėms, kurios galėtų pasinaudoti mūsų geležinkeliais“, – sakė I.Marčiulionytė.
Lietuvių – apie 300
Kinijoje yra apie 300 lietuvių. Uhane trys lietuviai išbuvo visą karantino laiką, jie nesusirgo. Dalis lietuvių buvo išvažiavę, kai kurie jau grįžo, kai šiek tiek atsidarė sienos. „Tebesame su kaukėmis, niekas dar negrįžo į savas vėžes, bet Pekine jau kamščiai ir viskas darosi panašu į prieškarantininį Pekiną“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorė.
Jos teigimu, grįžti į Lietuvą stengtasi padėti visiems norintiems. „Šiuo metu yra keletas lietuvių, kurių kontraktai pasibaigė, jie norėtų grįžti į Lietuvą, bet dabar problema labiau yra ne dėl to, kad iš Kinijos negalima išvažiuoti, o kad į Lietuvą įskristi ne taip paprasta“, – teigė ambasadorė.
Tebesame su kaukėmis, niekas dar negrįžo į savas vėžes, bet Pekine jau kamščiai ir viskas darosi panašu į prieškarantininį Pekiną, – sakė I.Marčiulionytė.
I.Marčiulionytė ir visa Lietuvos ambasada buvo tie, kurie nemažai prisidėjo, kad Lietuvą pasiektų asmens apsaugos priemonės. Tačiau sumos, už kiek buvo tų priemonių įsigyta, ambasadorė sakė negalinti pasakyti.
Paklausta, kaip sekasi Lietuvos verslui Kinijoje, ji teigė, kad, tarkim, pieno produktų eksportas į Kiniją visiškai nebuvo sustojęs, po truputį į vėžes grįžta ir kitos sritys.
