„Apie tai kalbėti dar yra per anksti, nes mes nežinome, kas bus ministras pirmininkas, užsienio reikalų ministras“, – BNS pirmadienį sakė diplomatas, paklaustas apie Prancūzijos politikos prioritetus ir galimus santykius su Lietuva.
Ministrą pirmininką Prancūzijoje skiria prezidentas.
P.Jeantaudas sakė, jog E.Macrono politika taip pat daug priklausys nuo vasarą vyksiančių parlamento rinkimų, kur 39-ių būsimojo šalies vadovo vadovaujamas judėjimas „En Marche!“ šiuo metu neturi nė vieno atstovo.
Užsienio politikos klausimais E.Macronas kampanijos metu tvirtai rėmė Europos Sąjungą. Kai kurie stebėtojai sako, kad naujasis Prancūzijos prezidentas išlaikys tvirtus šalies ryšius su Vokietija.
Lietuvos ekspertai teigia, kad E.Macronui laimėjus rinkimus Paryžiaus santykiai su Vilniumi iš esmės nesikeis.
Prancūzai aktyviai dalyvauja Baltijos šalių oro policijos misijoje, pernai pratyboms į Lietuvą pirmą kartą atsiuntė sausumos pajėgas. Kitąmet Lietuvoje įsikuriančiame Vokietijos vadovaujamame NATO batalione Prancūzija dislokuos kelis šimtus karių.
„Buvo nuspręsta, kad (kitų metų) sausio pradžioje Lietuvoje bus dislokuoti apie 300 – 350 karių su tankais, su pėstininkų kovos mašinomis“, – sakė P.Jeantaud.
Lietuva šiemet ketina siųsti būrį karių į Jungtinių Tautų taikdarių misiją vakarų Afrikoje esančiame Malyje, kur prancūzų vadovaujama tarptautinė bendruomenė siekia pažaboti islamistų kovotojus. Būrį sudaro apie 30 karių.
Taip Lietuva reagavo į Prancūzijos prašymą prisidėti prie operacijų Afrikoje, kai Prancūzijoje 2015 metais nuvilnijo su džihadistų išpuolių banga.
„Tai stiprus politinis signalas, kad Lietuva ugdo savo sąmoningumą globalaus saugumo intereso klausimu, nes tradiciškai, istoriškai Lietuva su Afrika neturi daug ryšių“, – sakė Prancūzijos ambasadorius.
Oficialiuose susitarimuose Lietuvos ir Prancūzijos santykiai nuo 2009 metų vadinami strategine partneryste.
