Restitucijos istorijoje galutinį tašką padėjo septintasis Lietuvos ambasadorius Romoje Ričardas Šlepavičius. Portalo 15min žurnalistas ambasados inauguracijos išvakarėse kalbėjosi su diplomatu, kuriam teko naujų patalpų rekonstrukcijos, įrengimo, persikraustymo rūpesčiai.
– Kovo 28-ąją Lietuvos diplomatinės atstovybės Romoje grąžinimo istorijoje, kuri užtruko kone aštuonis dešimtmečius, dedamas galutinis taškas. Kaip vertinate šį rezultatą? Nuosavybė negrąžinta, bet ambasadą turime...
– Aš į diplomatinės atstovybės Romoje grąžinimo klausimą pažvelgčiau dar plačiau. Mes ne tik dedame tašką šioje istorijoje, bet verčiame dar vieną sovietinės okupacijos pasekmių likvidavimo puslapį. Todėl ši diena turi dar gilesnę ir platesnę prasmę.
Patalpas Italijos vyriausybė Lietuvai suteikė 99 metų laikotarpiui už simbolinę 1 euro nuomos kainą. Senųjų ambasados patalpų nuoma per metus kainuodavo apie 55 tūkst. eurų.
Vertindamas pasiektą rezultatą pirmiausia užduočiau kitą klausimą. O koks gi buvo ir yra mūsų tikslas? Į šį klausimą atsakymas yra labai aiškus ir gana paprastas – Romoje turėti Lietuvos poreikius ir galimybes atitinkančias diplomatinės atstovybės patalpas. Naujosios ambasados patalpos puikiai atitinka abi šias sąlygas. Taigi, rezultatas Lietuvai yra labai geras. Kaip jūs ir konstatuojate savo klausime – turime ambasadą.
– Koks oficialus naujosios ambasados statusas – kam ji priklauso?
– Patalpas Italijos vyriausybė Lietuvai suteikė 99 metų laikotarpiui už simbolinę 1 euro nuomos kainą. Sutartis numato galimybę, pasibaigus šiam terminui, ją pratęsti kitiems 99 metams. Senųjų ambasados patalpų nuoma per metus kainuodavo apie 55 tūkst. eurų. Taigi, jei ambasada būtų tęsusi ankstesniųjų patalpų nuomą visus tuos 99 metus, susidarytų apie 5,5 mln. eurų suma, neskaitant infliacijos.
Sakau, kad tai minimali suma, nes senosios patalpos buvo nusidėvėjusios, morališkai pasenusios, tad reikėtų papildomai įskaičiuoti kapitalines investicijas, o galbūt ir persikraustymą kitur. Taigi, kalbame apie milijonus sutaupytų eurų.
– Ką mes gavome? Kaip derėtų vertinti patį pastatą ir jo vietą Romoje? Ar jis turi istorinę, architektūrinę vertę?
– Kalbame apie architekto Luca Carimini suprojektuotuose ir 1880 – 1890 m. pastatytuose rūmuose esantį vieną aukštą, kurio bendras plotas yra 639,1 kv. m. Neorenesanso stiliumi pastatyti ir pirmojo jų savininko Bernardo Blumenstihlo vardu pavadinti rūmai įtraukti į Italijos kultūros paveldo objektų sąrašą. Jie turi ir istorinę, ir architektūrinę vertę. Tarkime, rūmuose buvo sumontuotas pirmasis Romoje liftas, kuris veikia iki šiol.
Ambasada, pro kurios langus atsiveria nuostabi Romos centro panorama, yra puikioje miesto vietoje ant Tibro upės kranto. Pavyzdžiui, iki Ispanijos aikštės, kurioje yra ir artimiausia metro stotelė, yra tik 800 metrų, iki turistų pamėgtos Popolo aikštės – 1 km., o iki Šv. Petro aikštės – 1,7 km.
– Kokia galėtų būti nominali šio nekilnojamo turto vertė?
– Tik nekilnojamojo turto ekspertai galėtų pasakyti, kokia tikroji šių patalpų rinkos vertė. Bet abejoju, ar rinkos sąlygomis būtume pajėgūs jas išsinuomoti.
– Nuo tos dienos, kai Italijos vyriausybė suteikė Lietuvai patalpas iki ambasados įkurtuvių praėjo nemažai laiko. Kokie buvo esminiai sunkumai ar problemos įrengiant patalpas?
– Turbūt su didžiausiais sunkumais buvo susidurta rengiant patalpų rekonstrukcijos projektą. Kaip minėjau – pastatas yra įtrauktas į Italijos kultūros paveldo objektų sąrašą. Italijos įstatymai ir reikalavimai tokių objektų rekonstrukcijai yra labai griežti. Architektams teko gerokai pasukti galvas, kad rekonstrukcijos projektas atitiktų tiek Italijos, tiek Lietuvos statybų reikalavimus.
Patalpų rekonstrukcija prasidėjo 2018 m. sausį ir užtruko kiek ilgiau nei metus.
– Ambasadoriau, gal galite paminėti konkrečią sumą išleistą remontui?
– Reikia kalbėti ne tik apie patalpų remontą, bet ir projektavimą, patalpų įrengimą, saugos sistemų įdiegimą ir kitus dalykus. Valstybei visa tai kainavo apie 2,9 mln. eurų. Arba pagal analogiją imant 99 metų laikotarpį, apie 30 tūkst. eurų metams.
– Ar Lietuvos įmonės, privatūs meistrai prisidėjo prie ambasados įrengimo darbų?
– Rekonstrukcijos rangos darbų konkursą laimėjo Lietuvos įmonė UAB „HSC Baltics“ kartu su dviem partneriais iš Italijos: statybos darbų įmone „Delta Lavori S.p.A“ ir restauravimo darbų įmone „L‘Oficina“. Šios trys įmonės ir atliko ambasados patalpų rekonstrukcijos darbus.
– O kas buvo interjero projekto autorius?
– Visą patalpų rekonstrukcijos projektą parengė Romos architektų įmonės „Workshop of Open Architecture“ architektai Saulius Gecas, Gabriele Chiaretti ir Vaiva Rinkūnaitė. Būtent ši architektų komanda suprojektavo visą patalpų interjerą.
– Kokie lietuvybės ženklai yra interjere? Kiek šiame Romos kampelyje bus Lietuvos?
– Vilnietė architektė Nijolė Norkūnienė parengė baldų, jų išdėstymo, dalies apšvietimo, kitų dekoro elementų projektą. Stengėmės, kad ambasada būtų moderni, erdvi, šviesi, neperkrauta, kad joje derėtų itališkas kultūros paveldas su šiaurietiška erdvės koncepcija. Norėjome, kad pati ambasada bylotų: Lietuva yra jauna, veržli, moderni valstybė. Man atrodo, kad šią koncepciją pavyko įgyvendinti ir būtent tai aš laikyčiau svarbiausiu moderniojo lietuviškumo elementu.
Dauguma ambasados įsigytų baldų yra lietuviški. Juos pagal pateiktą projektą pagamino ir suprojektavo UAB „Ergolain projektai“. Taip pat turime keletą autentiškų prieškarinės ambasados „Villa Lituania“ baldų, kurie gražiai papuošia ambasadą ir puikiai dera prie modernaus interjero. Ir svarbiausia – jie byloja istorinį mūsų valstybės ir jos diplomatinės atstovybės Romoje tęstinumą.
Norėjome, kad pati ambasada bylotų: Lietuva yra jauna, veržli, moderni valstybė.
Ir galiausiai – paveikslai. Lietuvos dailės muziejus pagal panaudos sutartį paskolino devynis Jono Švažo, Antano Martinaičio, Augustino Savicko, Eglės Gandos Bagdonienės ir Leono Katino darbus, kuriais papuošėme svarbiausias reprezentacines ambasados erdves. Pati ambasada turi tokių išeivijos autorių kaip Kazimieras Žoromskis, Vytautas Kasiulis, Stasys Eidrigevičius, Pranas Gailius, Romas Viesulas darbų. Visa šie darbai pateikiami kaip vientisa paroda.
– Kiek iš viso bus kabinetų, kiek dirbs diplomatų? Ar bus kokia nors erdvė susitikimams, bendravimui su tautiečiais?
– Ambasadoje yra net trys skirtingų paskirčių bendrosios erdvės. Vienoje erdvėje galima organizuoti nedidelio formato darbo susitikimus. Posėdžių salėje, talpinančioje iki 18 asmenų, galima rengti platesnio formato susitikimus, diskusijas. Ir galiausiai – didžioje salėje, talpinančioje iki 100 svečių, bus galima rengti kultūrinius ir reprezentacinius renginius, konferencijas. Ambasados salės yra aprūpintos modernia vaizdo ir garso įranga.
Visos šios erdvės bus panaudojamos ir bendravimui su tautiečiais. Pavyzdžiui, gegužės 11 d. planuojamas Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas vyks būtent šiose patalpose.
– Romoje – didžiulė problema – automobilio parkavimas. Ar atvykę svečiai turės galimybių kur nors palikti automobilį?
– Ambasadą lengva pasiekti viešuoju transportu. Kaip jau minėjau, iki artimiausios metro stotelės tik 800 metrų. Taip pat prie pat ambasados yra miesto autobusų stotelė.
Tačiau tiems, kurie norės į ambasadą atvykti automobiliu, jį bus galima palikti už 250 metrų nuo ambasados esančioje Cavour aikštėje įrengtoje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.
