„Galiu užtikrinti, kad niekas iš Rusijos oficialių asmenų šios beprasmio ir neperspektyvaus sumanymo nesiims svarstyti, juolab „okupacijos“ kontekste“, – interviu Lietuvoje leidžiamam rusiškam savaitraščiui „Litovskij Kurjer“ sakė A.Udalcovas.
Galiu užtikrinti, kad niekas iš Rusijos oficialių asmenų šios beprasmio ir neperspektyvaus sumanymo nesiims svarstyti.
Jis tikino, kad penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvoje 74 proc. gyventojų užsiėmė žemės ūkiu, o pagal pramonės produkciją Lietuva „triskart atsiliko nuo vidutinio lygio sąjungoje ir užėmė vieną paskutiniųjų vietų pagal pragyvenimo lygį“. Jis tikino, kad sovietmečiu SSRS investicijos į Lietuvą siekė 65 mlrd. dolerių, todėl, anot jo, galimas Lietuvos klausimas dėl kompensacijų iš Rusijos, kaip Sovietų Sąjungos įgaliojimų tęsėjos, už Lietuvos patirtą žalą buvimo SSRS metu „yra nepagrįstas ir absurdiškas“.
„Greičiau atvirkščiai, Rusija, kaip didžiausia buvusios sąjungos respublika, įnešusi esminį indėlį į bendrą biudžetą, pati turi teisę kelti Lietuvai klausimą dėl kompensacijų už priemones, beje, surinktas iš kitų sąjungos respublikų ir perskirstytų Lietuvai, taip pat už energetinių resursų, mineralinių žaliavų tiekimą gerokai žemesnėmis kainomis už pasaulines – iš viso daugiau nei už 72 mlrd. JAV dolerių“, – pareiškė ambasadorius.
Jo vertinimu, pastaraisiais metais Lietuvos ir Rusijos santykiuose neįvyko „jokių pozityvių poslinkių“, taip pat ir po naujų Seimo rinkimų. Jis pažymėjo, kad prieš kelias dienas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai įvardijo Lietuvos valdžios santykį su Rusija kaip priešišką.
A.Udalcovas priekaištavo, kad pastaruoju metu Lietuvoje surengti net du „nesisteminės Rusijos opozicijos“ susitikimai, taip pat išsakė kritikos dėl statomos sienos pasienyje su Karaliaučiaus sritimi, Vilniaus savivaldybės priimtų sprendimų dėl rusakalbių Senamiesčio mokyklos reorganizavimo.
„Nekalbu jau apie gilią rusofobiją, taip pat apie kasmetinę Lietuvos specialiųjų tarnybų nacionalinio saugumo vertinimo ataskaitą, pagražintą, kaip visad, šnipinėjimo manija ir kitais bauginimais, bandant apkaltinti mūsų diplomatus žvalgybos veiksmais“, – teigė jis.
Nekalbu jau apie gilią rusofobiją, taip pat apie kasmetinę Lietuvos specialiųjų tarnybų nacionalinio saugumo vertinimo ataskaitą.
2000-aisiais Lietuvos Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė komisija pateikė skaičius, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (apie 80 mlrd. litų pagal tuometį JAV dolerio kursą), Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių vykdyti jį reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta.
2012-aisiais, Seimui bebaigiant kadenciją, buvo sukurta ir speciali komisija, ji turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo. Komisijos vadove buvo paskirta B.Burauskaitė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai 2015-ųjų pabaigoje yra pasirašę deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.
Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis teigia, kad Baltijos šalys buvo SSRS donorės. Jis teigia apskaičiavęs, kad Lietuva kasmet apie 5–6 proc. savo biudžeto skirdavo SSRS biudžetui, savo ruožtu Lietuvai perskirstomos SSRS lėšos daugiausia buvo nukreipiamos karinėms struktūroms, pirmaisiais dešimtmečiais kovojusioms su partizanais.
