Ambasadorius: suspendavus Rusiją, Žmogaus teisių taryba išsaugojo „moralinį integralumą“

JT Generalinė Asamblėja ketvirtadienį pritarė Rusijos narystės stabdymui, 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Po rezoliucijos priėmimo Baltijos valstybių vardu pasisakęs Lietuvos nuolatinis atstovas JT, ambasadorius Rytis Paulauskas pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė garbingai laikosi žodžio drauge imtis ryžtingų veiksmų reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir sisteminį tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidinėjimą.

„Šia rezoliucija išsaugojome Žmogaus teisių tarybos moralinį integralumą, parodant, jog brutaliai agresorei šioje organizacijoje vietos nėra. Esame šokiruoti pastarųjų dienų sukrečiančių vaizdų iš žudynių Bučoje ir kitų Ukrainos miestų, masinių civilių žūčių“, – sakė diplomatas.

„Talentingo lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymas Ukrainoje, kur jis dokumentavo Rusijos vykdomus nusikaltimus, neseniai įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų Mariupolyje, negalės būti užmirštas“, – pridūrė jis.

R.Paulausko teigimu, tarptautinių ekspertų fiksuojami žiaurūs Rusijos armijos vykdomi karo nusikaltimai, kaip moterų ir nepilnamečių žaginimai, neteisminiai žudymai ir masiniai civilių trėmimai į Rusijos teritoriją, negali likti be tarptautinės bendruomenės atsako.

„Atsakomybė už Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui bus užtikrinta“, – pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas JT.

Bendrame Baltijos valstybių pasisakyme pažymėta, kad Rusijos agresija atsiliepia ir žiniasklaidos laisvei bei Ukrainoje dirbantiems žurnalistams – daug žurnalistų už informaciją apie karą Ukrainoje sumoka gyvybe, fiksuoti neteisėti jų sulaikymai, nemažai žurnalistų yra laikomi dingę be žinios.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.