Kita vertus, LSDP pirmininkas nemano, kad nuotaika gera valdančiųjų gretose – esą jie per valdymo laikotarpį beveik nieko nenuveikė. Atvirkščiai, visuomenės pasitikėjimas sutrupintas.
„Jau seniai taip nebuvo, kad visos pagrindinės visuomenės grupės organizuotų streikus. Ir mūsų pasiūlymus visuomenė sutiks su nepasitikėjimu. Kodėl? Todėl, kad valdantieji sugebėjo sugriauti visus saitus“, – sakė G.Paluckas.
Pasak politiko, susiklosčiusią situaciją reikės taisyti ne tik dabartiniems valdantiesiems, bet ir kitai valdžiai po 2020 metais vyksiančių Seimo rinkimų.
Ūkininkų protestai statant kryžius? „Pagalbos šauksmas“. Socdemai žada remti smulkųjį verslą ir gaivinti kaimą, o G.Paluckas pabrėžė, kad „sveikas ekonominis nacionalizmas“ tokiais atvejais būtų visiškai normalus.
Regioninė politika? „Jos kaip nebuvo taip nėra – yra antiregioninė politika“, kuri, anot G.Palucko, niekur neveda.
Švietimas? Nacionalinis susitarimas baigia sužlugti, nors dar net nėra parengtas. Bankai? Irgi išnaudoja situaciją, tad reiktų valstybinio plėtros banko – kaip pabrėžė G.Paluckas, „kaip Lenkijoje“.
„Mes užsižaidėme bandydami prispausti didžiuosius ūkininkus arba oligarchus, bet kai šaudai iš patrankos, kenčia ne tik pilies mūrai, bet ir tie, kas po tais mūrais. Smulkieji ūkiai išgyvena didelę krizę ir atskirtis šiame sektoriuje yra didelė“, – tvirtino socdemas.
Užsienio politikos iniciatyvas iš prezidento Gitano Nausėdos pusės jis pavadino įdomiomis, bet apskritai paragino atsisakyti „izoliacinės krypties“ – esą apie Astravo atominės elektrinės saugą kalbėtis būtina.
„Mūsų izoliacinė užsienio politika privedė prie to, kad šiandien skaičiuojame, kada ten atveš radiacinį kurą, bet tuo metu neturime jokio techninio ryšio, kaip realiu laiku stebėti tai, kas ten vyksta“, – teigė LSDP pirmininkas.
Nori dėmesio viešajam sektoriui
Kalbant apie techninius klausimus, socialdemokratai dabar nusprenė elgtis taip, kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 2016-aisiais. Paskelbta, kad kandidatus į Seimą reitinguos visi partijos nariai.
Kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąrašo reitingavimas slaptu balsavimu bus vykdomas visuose partijos skyriuose. Procesas truks tris dienas kitų metų balandžio pradžioje.
Kiekvienas partijos narys turės teisę balsalapyje pažymėti nuo 10 iki 15 kandidatų.
„Nustatysime rinkimų sąrašų formavimo principus, grįžtame prie demokratijos – bus visuotinis reitingavimas, kiekvienas partijos narys galės reitinguoti kandidatus“, – BNS penktadienį partijos vadovas Gintautas Paluckas.
„Šią tvarką pastaraisiais metais buvome pametę, bet dabar prie jos grįžtame“, – jau tarybos posėdyje pridūrė G.Paluckas.
„Į svarbiausių sprendimų priėmimą socialdemokratai įtraukia visus partijos narius. Kiekvienas galės išreikšti savo nuomonę ir pasirinkti, jų manymu, geriausius ir labiausiai atstovauti Seime tinkančius kandidatus“, – teigė ir Socialdemokraų partijos atsakingasis sekretorius Linas Jonauskas. Jis ir vadovaus rinkimų į Seimą štabui.
Po visuotinio reitingavimo kitų metų balandžio mėnesį kandidatų sąrašas bus teikiamas partijos tarybai.
Galutinį kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą socialdemokratai tvirtins kitų metų gegužę vyksiančiame partijos suvažiavime.
Socdemų taryba taip pat turi priimti rezoliuciją dėl viešojo sektoriaus. Partija dokumente kartoja nepritarianti dabar siūlomam 2020 metų biudžeto projektui ir skelbia reikalaujanti įtraukti valstybės prisiimtus įsipareigojimus viešojo sektoriaus darbuotojams.
Galutinį kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą socialdemokratai tvirtins kitų metų gegužę vyksiančiame partijos suvažiavime.
„Vyriausybė šiuo metu teikiamame biudžete nesilaiko savo prisiimtų įsipareigojimų viešojo sektoriaus darbuotojams.
Nedidinant atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams ir negerinant jų darbo sąlygų kyla grėsmė švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų viešųjų institucijų tolesniam efektyviam veikimui bei ateičiai“, – paskelbė partija.
Socialdemokratai neslepia, kad per kitų metų rinkimų kampaniją stengsis kalbėti būtent apie sveikatą ir švietimą. O esą pamatinis tikslas – mokesčių reforma, kuri reikš „nuoseklų progresinį apmokestinimą“.
„Lietuvoje trūksta solidarumo ir lygių galimybių. Stengsimės kalbėti apie sisteminį požiūrį“, – 15min teigė socdemų valdybos narė, G.Palucko pavaduotoja Raminta Jakelaitienė.
Lietuvos socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji turi 16,5 tūkst. narių. Parlamente opozicijoje dirbanti partija turi devynių narių frakciją.
Skirtingos visuomenės nuomonės apklausos rinkimuose socialdemokratams prognozuoja 8–12 proc. rinkėjų balsų. Tiesa, partijos nariai 15min vienas po kito teigė, kad tikimasi išties daug vietų naujajame Seime.
Lietuvos socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji turi 16,5 tūkst. narių.
„Įvertinus visas apklausų paklaidas, sąlyginumus ir metodologijas, visos trys partijos yra daugmaž lygiose pozicijose“, – portalui tvirtino vienas šaltinis, omenyje, žinoma, turėjęs pačius socdemus, konservatorius bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
„Žmonės dar nenori viešintis“
Anksčiau šį mėnesį portalas lrt.lt buvo paskelbęs apie ateityje įmanomą socialdemokratų bendradarbiavimą su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Socdemų pirmininkas G.Paluckas vėliau „Žinių radijo“ eteryje tokias „spekuliacijas“ paneigė, o šaltiniai partijoje 15min prieš tarybos posėdį teigė, kad kol kas kalbėti anksti.
„Morališkai nėra ką aptarinėti, tai būtų rašymas šakėmis ant vandens. Premjeras turi rūpintis sveikata, biudžetu.
Bet, žinoma, kalbamės su daug kuo, su žmonėmis, kurie pritaria mūsų programinėms nuostatoms. Tai visiškai normalu“, – portalui teigė vienas įtakingas socialdemokratas.
G.Paluckas taryboje pabrėžė: „Aišku, kad visiems įdomu Skvernelis. Taip, mes kalbamės apie biudžetą, apie reikalus, bet pokiliminių žaidimų nežaidžiame. Kaip bus toliau, pamatysim.“
G.Paluckas lapkričio viduryje tam pačiam „Žinių radijui“ išties teigė, kad kitų metų rinkimams sieks prikviesti centro kairės pažiūrų žmones – visuomenininkus, politikus. Kokius?
Su 15min bendravęs socdemas pabrėžė, kad šiuo metu, iki numatytų rinkimų likus beveik metams, apie konkrečias pavardes kalbėti dar anksti.
„Žmonės dar nenori skelbtis, jie nenori tų šviesų, viešumo. Ne visi dar ir apsisprendę, o patyčių Lietuvoje daug. Normalu, kad viešintis dar nenorima. Mūsų tikslas – įkvėpti žmones aktyviau veikti. Esame solidi tradicinė partija, o mūsų tikslai – patys didžiausi“, – kalbėjo šaltinis.
G.Paluckas dar paragino partiją nebijoti atvirumo ir atsigręžti į įvairias visuomenės grupes. Tiesa, ne į partijas – prieš rinkimus apie koalicijas su kitomis politinėmis jėgomis esą nekalbama.
Kritika konservatoriams
R.Jakelaitienė 15min irgi leido suprasti, kad konkretūs asmenys nėra taip svarbu.
„Mes, socialdemokratai, turim dėti titaniškas pastangas, kad mūsų idėjos būtų išgirstos ir pagaliau turėtume galimybę jas įgyvendinti per Seimo bei Vyriausybės institucijas.
Priminsiu, kad Prezidento lūkesčiai mūsų atžvilgiu taip pat dideli“, – pabrėžė G.Palucko pavaduotoja.
Politikos užkulisiuose svarstomas scenarijus, pagal kurį po 2020-ųjų rinkimų socdemai kartu su konservatoriais dirbtų didžiojoje koalicijoje, taip į opoziciją nustumdami populiarumą prarandančius valstiečius.
Bent jau konservatoriai šiuo metu didesnį baubą mato Ramūno Karbauskio kariaunoje – vien ko vertas naujausias europarlamentaro Andriaus Kubiliaus įrašas feisbuke:
Kita vertus, R.Jakelaitienė, kalbėdama su 15min, drąsiai kritikuoja ne tik valstiečius, bet ir dešiniuosius – politikės teigimu, valdantieji ir dabar vykdo esą nejautrią dešiniąją politiką.
„Dešinioji politika, kuri realiai yra įgyvendinama ir dabar, nėra palanki tuštėjantiems regionams, savivaldai. Nes viskas remiasi į ekonominius principus, bejausmius optimizavimus, o ne į visų Lietuvos žmonių galimybes gyventi geriau ir saugiau.
Stipria valstybine švietimo sistema nėra suinteresuotas pats konservatorių lyderis (Gabrielius Landsbergis, – red.), kadangi šeimos verslas didžiuosiuose miestuose finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais“, – teigė R.Jakelaitienė.
Kalba apie absurdą švietime
G.Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės įmonės – „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla – gauna mokinio krepšelio dotacijas ir savivaldybės subsidijas.
Socialdemokratai neseniai paragino įrašyti į rengiamą nacionalinį susitarimą valstybinio finansavimo privačios ugdymo įstaigoms nutraukimą.
Tiesa, G.Paluckas tarybos posėdyje jau pripažino, kad nacionalinio susitarimo nebus: „Viena ausimi šis mūsų pasiūlymas buvo išgirstas, bet iškart sujudo laisvarinkininkai.“
„Bet jei mes toliau pumpuosime valstybės pinigus į privačias mokyklas, lėšų valstybiniam švietimui ir toliau trūks.
Daug kas rodo į Švediją, kad ten privačios mokyklos gauna iš biudžeto lėšas. Taip, gauna, tačiau jos neturi teisės rinkti priemokų iš tėvų. Bazines galimybes visiems mes turime užtikrinti, bet jei nori kažko papildoma – mokėk.
Kodėl tiems žmonėms, kurie nori kažko papildomai, mes turime pusę kainos kompensuoti iš savo kišenės?“ – piktinosi socdemų pirmininkas.