Sostinės rotušė saugo ne vieną paslaptį. Jos ceremonmeisteris Saulius Pilinkus teigė, kad šiuo metu yra ištyrinėta tik apie ketvirtadalis jos požemių, dar neatidengta daugybė sienų dekoro elementų.
„Neabejotinai Rotušėje atsiras tai, ką Vilniaus universitetas turi Šv.Jonų bažnyčios varpinėje – ir mes anksčiau ar vėliau turėsime apžvalgos tašką ant stogo. Turime aiškią viziją, kad Rotušė privalo būti ne tik reprezentacinių įvykių vieta, bet ir erdvė, kurioje atsispindėtų Vilniaus miesto savivaldos istorija“, – ateities viziją dėstė S.Pilinkus.
Rotušės gaivinimas – ne prioritetas
Ištyrinėję iki šiol neatrastas Rotušės erdves jos šeimininkai tikisi surasti ne vieną įdomybę, o lankytojams galbūt papasakoti ir kraują stingdančių istorijų – sklinda gandas, kad būtent Rotušės požemiuose, o ne Barbakane, gyveno Vilniaus pabaisa.
Tačiau visa tai įgyvendinti trukdo lėšų stygius. Šių metų miesto biudžete Rotušės atgaivinimas ir jos erdvių atvėrimas lankytojams nepateko tarp prioritetų, kuriuos miestas finansuos pirmiausia. Kultūrą kuruojantis vicemeras Gintautas Babravičius pašmaikštavo, kad reikėtų atsinešti taupyklę ir joje kaupti pinigus šiems darbams. „Kukliais paskaičiavimais vien rūsių remontui reikėtų per 1 mln. Lt, bet darbai nesustoja, smulkius atliekame iš savo uždirbtų lėšų“, – optimizmo neprarado Rotušės valdytojas Jonas Jonynas.
Gauti papildomų lėšų trukdo ir paveldosaugininkai, anot Vilniaus savivaldybės atstovų, aklai saugantys šį pastatą. Tai prieš kelerius metus sutrukdė gauti Europos Sąjungos paramą.
Šiuo metu Rotušėje dėl lėšų trūkumo sumažėjo kultūrinių renginių, tačiau tikimasi, kad tai laikina. „Mano svajonė yra Rotušės balkone surengti XIX a. pab.–XX pr. a. moteriškų baltinių parodą“, – lankytojus intrigavo S.Pilinkus.
