Dukros norai atvedė į Uteną
Lengvą, spalvingą, iš natūralios vilnos avalynę Inga ir Kęstutis Samušiai tradiciniu būdu velia jau daugiau nei 15 metų. O štai „Taurapilį“ Utenoje sako atradę netyčia.
„Mes gyvename Molėtų rajone, miškuose su vyru ir keturiais vaikais. Vaikai lankė kaimo mokyklą. Sūnus Ąžuolas įleido šaknis, jam viskas gerai, o duktė Vėtra pabuvo metus ir sako, antrokė būdama, kad jai čia mažai, jai reikia anglų kalbos, šokių, baseino, o čia viso šitos nėra: „Gal gali mane į miestą nuvežti, aš noriu į muzikos mokyklą stoti, į baseiną eiti.“
Aš važiavau per Uteną ir žiūriu – gražus pastatas. O Utenoje gražių pastatų yra du, šitas antras, harmoningas. Kaip tik kabino iškabą. Kadangi aš pati iš Klaipėdos ir mačiusi jų kūrybinių industrijų centrą, smagus pakankamai, tai užėjau ir čia. Laisvų patalpų dar buvo. Grįžau namo ir pasakiau vyrui, kad dukrai reikia baseino, anglų kalbos ir šokių, tai aš suradau patalpas ir mes išsikraustome ten“, – apie tai, kaip jų šeimos verslas atrado sau vietos šiame centre, pasakojo Inga.
Ji pripažįsta, kad centre esančiose patalpose jau nebelabai telpa, tad po truputį jas palieka. Taigi greičiausia netrukus bus tie, kurie paliks vietos kitiems jauniems rezidentams.
„Mes per daug išaugome. Persikėlėme čia su visa veikla ir nuo tada augom augom augom. Šiuo metu esame išaugę labai daug“, – sako „BureBure“ šeimininkė.
Klientai – iš Amerikos
Jų klientas – ne uteniškis: „Mano klientų net Lietuvoje nėra, mano visi klientai yra Amerikoje. Mes eksportuojame 90 proc. į JAV, 10 proc. pasiskirsto po Kanadą, Vakarų Europą, Australiją ir Naująją Zelandiją.“
„Aš daug metų dirbau grafikos dizainere, sėdėjome prie internetinių tinklalapių pačioje jų aušroje su krūva programerių ir darėme elektronines parduotuves. Mano istorija yra 99 proc. tipiškai moteriška – kai pagimdžiau pirmą vaiką, man liko laiko, pasirodo, duoda motinystės atostogas.
Bandžiau tą vaiką užrašyti į baseiną, muzikos mokyklą, jam buvo keturios savaitės, kažką norėjau su juo dirbti, o jis miega / valgo, miega / valgo. Užrašiau jį į baseiną, masažą, muzikos mokyklą, bet jam, tokiam mažam, per sunku buvo. Tada susiradau veltinį, pradėjau bandyti, staigiai atsirado įvairios parodos. Ir taip mes tą veiklą pradėjome“, – tokia buvusi šeimos verslo pradžia.
