Tyrimų organizacijos „YouGov“ apklausoje pasiteiravus, ar JAV turėtų išsaugoti įsipareigojimą ginti užpultus NATO sąjungininkus, teigiamai atsakė 60 proc., ir tik 17 proc. pasirinko atsakymą, kad tai daugiau nereikalinga.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius BNS sakė, kad tai labai didelis skaičius, įvertinus, amerikiečių nuovargį po brangių ir daug aukų pareikalavusių karų.
Apklausoje pasiteiravus apie konkrečias NATO valstybes, remiančiųjų karinius veiksmus buvo mažiau.
Paklausti, ar JAV turėtų panaudoti karinę jėgą, jei Rusija užpultų konkrečią valstybę, už pagalbą Didžiajai Britanijai pasisakė 56 proc. apklaustųjų. Už karinę paramą Prancūzijai buvo 48 proc., Lenkijai – 40 proc. apklaustųjų.
Daugeliui amerikiečių Latvija yra nežinoma šalis, todėl yra toks instinktyvus atsakymas. Jei Latvijai kiltų rimta grėsmė ir amerikiečių žiniasklaida apie tai imtų daug rašyti, rezultatai būtų kiti, – sakė K.Girnius.
Latvijos atveju už karinę pagalbą buvo 21 proc. apklaustųjų. 39 proc. sakė manantys, kad JAV neturėtų panaudoti karinės jėgos ginti Latvijos, o 40 proc. neturėjo nuomonės. Apie Lietuvą klausimo apklausoje nebuvo.
Kad JAV turėtų remti Turkiją, manė 29 proc. respondentų.
22 proc. teigė esantys už pagalbą Ukrainai, kuri, kitaip nei aukščiau išvardytos valstybės, nėra NATO narė.
Pasak K.Girniaus, amerikiečių abejones dėl pagalbos Latvijai didele dalimi lemia nežinojimas.
„Daugeliui amerikiečių Latvija yra nežinoma šalis, todėl yra toks instinktyvus atsakymas. Jei Latvijai kiltų rimta grėsmė ir amerikiečių žiniasklaida apie tai imtų daug rašyti, rezultatai būtų kiti“, – sakė K.Girnius.
NATO sutartis įtvirtina, kad vienos Aljanso šalies užpuolimas laikomas jų visų užpuolimu, o sąjungininkai turi nedelsiant suteikti pagalbą užpultai valstybei.
Kovo 27-30 dienos apklausta 1000 suaugusių amerikiečių.