„Tūkstantmečio amnestijos“ įstatymas, nors ir guli Seimo stalčiuose, šiemet nebebus priimtas – tam seimūnams neužteks laiko, o idėjos šalininkų parlamente taip pat nebėra.
„Svarstyti įstatymas nėra pateiktas, tad laiko jam priimti iki liepos pradžios neužteks. Vėliau apskritai nebus prasmės taikyti amnestiją“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Pasak politiko, įstatymo sumanytojui Antanui Valioniui išvykus ambasadoriauti į Latviją, amnestijos šalininkų ir aktyvistų Seime neliko. Idėjai nepritaria ir Teisingumo ministerija.
„Ekonominiu sunkmečiu į laisvę išleidus tiek kalinių kiltų įtampa visuomenėje ir teisėtvarkos institucijose. Darbo šiuo metu nėra, integracijos problemos neišspręstos, todėl pablogėtų kriminogeninė situacija“, – „15min“ aiškino teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Vietoj užgimusios vilties pirma laiko išeiti į laisvę ministras kaliniams siūlo luktelėti kol bus parengtos ir priimtos lygtinio paleidimo tvarkos pataisos.
„Reikėtų kaliniams suteikti galimybę pradėti integruotis dar atliekant bausmę, galbūt stipriai kontroliuojant juos išleisti į laisvę, palengvinti lygtinio paleidimo sąlygas“, – dėstė R.Šimašius. Projektas turėtų būti pristatytas Seimui dar šiemet.
Tikimasi, kad naujoji lygtinio paleidimo tvarka palengvins perpildytų Lietuvos kalėjimų naštą, kuriuose šiuo metu kali 8258 asmenys. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 247 kaliniai, kai Vakarų Europos valstybėse 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai yra apie 100 kalinių.
Kaliniui viltis – pats didžiausias turtas, tačiau tos viltys turi būti pagrįstos. Teks palaukti naujos tvarkos, – sakė J.Stašinskas.
„Problemą reikia spręsti iš esmės, o ne taikant proginę amnestiją. Svarstoma, kaip įkalinimo įstaigų rekonstrukcijai ir naujoms statyboms pritraukti privačių lėšų, tai pat reikia peržiūrėti kalinių integravimosi programas. Amnestiją atskirais atvejais gali suteikti prezidentas, tačiau ar aktyviai jis naudojasi šia teise, nenorėčiau komentuoti“, – sakė R.Šimašius.
Atėmė viltį
Tarp kalinių pasigirdus kalbų apie galimą masinę amnestiją, kilo džiaugsmo banga, tačiau, pasak Kalėjimo departamentų atstovų, retas kuris iš jų susimąstė, ar yra pasiruošęs grįžti į laisvę.
„Amnestijos įstatymas turi būti parengtas taip, kad į laisvę pirma laiko išeitų tik tie nuteistieji, kurie to verti, kurie įgijo motyvaciją gyventi dorai. Masinė amnestija gali padaryti daug žalos“, – tikino Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas.
Kaip pavyzdį pareigūnas pateikė 2000-ųjų amnestiją. Iš įkalinimo įstaigų buvo paleista per 30 proc. kalinių. Po metų kalėjimuose nuteistųjų padaugėjo 32 proc.
„Vadinasi, iš laisvės atėmimo vietų buvo paleisti asmenys, nepasirengę gyventi laisvėje: jie vėl darė nusikaltimus, galutinis rezultatas – nukentėjo visuomenė“, – dėstė S.Vitkūnas.
Pagal „Tūkstantmečio amnestijos“ įstatymą į laisvę turėjo išeiti per 700 kalinių, dar 2,4 tūkst. – sutrumpintos bausmės.
„Kaliniui viltis – pats didžiausias turtas, tačiau tos viltys turi būti pagrįstos. Teks palaukti naujos tvarkos“, – pripažino ir Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.
Kalėjimas – šokas
Psichologų teigimu, kalinius pagal psichologiją ir nusižengimus reikėtų grupuoti – tie, kurie padarė netyčinį nusikaltimą ar kali trumpai, yra linkę atsitiesti ir grįžti į visuomenę. Recidyvistai, sėdintys ilgiau ir už sunkius nusikaltimus, esą save jau tapatina su kalinio vardu ir į visuomenės normas grįžti nenori.
„Amnestija gali būti šansas tiems, kurie nori atsitiesti, tačiau taip pat gali būti pretekstas vėl nusikalsti. Kalėjimas – vieta, kur galioja savos oficialios ir neoficialios taisyklės, prie kurių reikia derintis, jei nori išlikti. Daugelis čia patekę patiria šoką ir ilgai kalėjus vėl prisitaikyti prie kitų taisyklių sunku. Patiriamas dar vienas šokas“, – pasakojo psichologas Olegas Lapinas.
Projekto autorius nebetiki
„Tūkstantmečio amnestijos“ įstatymą parengęs Antanas Valionis tikina, kad visuomenės baimė yra perdėta. „Visos valstybės didelių švenčių proga taiko amnestiją. Be to, kalėjimai yra perpildyti, žmonėms reikia suteikti progą reabilituotis – būtų paleidžiami ne žiaurūs nusikaltėliai“, – „15min“ sakė A.Valionis.
Idėjos autorius taip pat nebetiki, kad įstatymas bus priimtas. „Jei pats dar būčiau Seime, būtų galima kalbėti, tačiau daugiau aktyvių šalininkų nėra ir iš parlamente vykstančių procesų matyti, kad įstatymas priimtas nebus“, – teigė Latvijoje ambasadoriaujantis A.Valionis.
