Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriui Henrikui Mickevičiui nekelia nuostabos tai, kad Lietuva pateko į pasaulinę „Amnesty International“ 2009 metų ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje. Pasak jo, Lietuva nuosekliai siekia tokio „pripažinimo“.
Ataskaitoje rašoma, kad šalis tarptautinės bendruomenės dėmesį atkreipė 2009 metų rugpjūtį ir lapkritį, kai pasigirdo kaltinimų, jog 2004 ir 2005 metais netoli Vilniaus, Antaviliuose, esančiame sulaikymo centre buvo laikoma iki 8 įtariamųjų terorizmu.
„Po to sekęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas atskleidė, kad šalies saugumo pareigūnai Lietuvos teritorijoje padėjo įsteigti slaptą kalėjimą įtariamiesiems terorizmu. Vis dėlto komitetas nenustatė, kad sulaikytieji ten iš tiesų buvo laikomi. Jis išsiaiškino, kad leidosi Lietuvoje CŽV lėktuvai, kuriems nebuvo taikoma pasienio kontrolė, o saugumo atstovai neinformavo nei prezidento, nei premjero, taip pažeisdami įstatymus. Žmogaus teisių organizacijos ragino tęsti tyrimą ir nustatyti, ar su slaptu kalėjimu nebuvo susiję žmogaus teisių pažeidimai“, – teigia „Amnesty International“.
Už žmogaus teisių laikymąsi kovojanti organizacija taip pat prisiminė, kad 2009-ųjų liepą, nepaisant prieš tai buvusio prezidento veto, Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, o Europos Sąjungos institucijoms kilo įtarimų, kad dėl to gali būti pažeistos Bendrijos sutartyje minimos „bendros ES vertybės“.
„Įstatymas įsigaliojo 2010 metų kovą, ir mokyklose, viešose vietose bei žiniasklaidoje uždraudė skelbti informaciją, kuria „propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai„ ir ji yra prieinama vaikams. Įstatymas buvo kritikuojamas kaip įteisinantis homofobiją ir pažeidžiantis saviraiškos laisvę ir laisvę nuo diskriminacijos“, – rašoma ataskaitoje.Europos Sąjungos institucijoms kilo įtarimų, kad dėl to gali būti pažeistos Bendrijos sutartyje minimos bendros ES vertybės.
Žmogaus teisių gynėjai taip pat pabrėžė, kad Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie padėtį Lietuvos sulaikymo įstaigose, kuriose, kaip teigta, laikoma per daug žmonių, yra prastos higienos sąlygos.
H.Mickevičius BNS komentuodamas šią ataskaitą pažymėjo, kad didelių tarptautinių organizacijų metinės pasaulinės žmogaus teisių ataskaitos yra ir tam tikras politinis dokumentas, kuriame Lietuva, būdama maža ir nereikšminga šalis, pagal susiklosčiusią praktiką apskritai neturėtų būti. Tai, kad Lietuva ataskaitoje yra minima neigiamame kontekste, anot jo, nepraeis be politinių ir ekonominių pasekmių ir turės įtakos šalies įvaizdžiui.
„Paprastai tos organizacijos kreipia dėmesį arba į dideles ir įtakingas šalis, arba į šalis, kur yra sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai. (...) Šiai metais mums teko “garbė„ būti šioje pasaulinėje ataskaitoje, ir tai yra savaime požymis, kad su žmogaus teisėmis Lietuvoje nėra gerai. Jei mes patekome, nesvarbu dėl kokių klausimų, svarbu, kad Lietuva yra žmogaus teisių pažeidėja. Aš galvoju, kad Lietuva pateko į apyvartą, dabar eisime iš ataskaitos į ataskaitą“, – sakė H.Mickevičius.
Pasak jo, Lietuvoje nėra vykdoma ir nėra suprantama žmogaus teisių politika. Žmogaus teisių gynėjo teigimu, šalyje yra daug kontrolierių, kurių reakcija į piliečių skundus yra „pakankamai nebloga, tačiau proaktyvaus, intelektinio, politikos formavimo darbo Lietuvoje niekada nebuvo ir nėra“.
Padėtis, anot jo, blogėti pradėjo į valdžią atėjus konservatoriams, kurių politinės vadovybės abejingumas esą leidžia radikalių pažiūrų partiečiams formuoti darbotvarkę žmogaus teisių klausimais. Pasak H.Mickevičiaus, Nepilnamečių apsaugos įstatymas yra „ryškiausias pavyzdys“, bet „Amnesty International“ esą galėjo pažymėti ir daugiau Lietuvoje esančių problemų.
„Į politiką atėjo daug baimių, kad jei mes vykdysime reikalavimus, ateinančius iš Briuselio ir kitų tarptautinių organizacijų, tai bus paplautos mūsų tautinės tradicijos, vertybės, prarasime savitumą ir identitetą. Tokie sentimentai dabar turi stiprų politinį atstovavimą Seime, didžiausioje valdančiojoje partijoje, kadangi partijos vadovybė arba tyliai pritaria, arba visiškai nesidomi šiais klausimais, kaip, pavyzdžiui, premjeras. Todėl tą nišą, kuri liečia žmogaus teisių klausimus, užėmė labai reakcinga politikų grupė, ir jie inicijavo daug įstatymų, kurie sulaukė didelio tarptautinio dėmesio“, – aiškino H.Mickevičius.
„Amnesty International“ ataskaitoje minimi ir visi Lietuvos kaimynai.
Pažymima, kad Latvijoje netradicinės seksualinės orientacijos žmonės tapdavo šalies pareigūnų priekabiavimo objektu ir buvo pranešta apie netinkamą elgesį su kaliniais. Estijoje buvo pastebėta kitakalbių diskriminacija, žmogaus teisių organizacijos buvo persekiojamos valdžios, o parlamentas priėmė teisės aktus, kurie gali apriboti susirinkimo ir saviraiškos laisvę.
Lenkijoje žmogaus teisių gynėjams taip pat kliuvo įsitraukimas į JAV vykdytą neteisėtą įtariamųjų terorizmu pervežimą ir slaptą sulaikymo programą, taip pat moterims sveikatos sistemoje taikomi apribojimai, kaip, pavyzdžiui abortų draudimas, net jei dėl to kyla pavojus gyvybei.
Baltarusija minima dėl vis dar įteisintos ir vykdomos mirties bausmės, susirinkimų ir saviraiškos laisvės ribojimo bei valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos. Bene daugiausia priekaištų teko Rusijai, kurioje, kaip teigiama, buvo užpuldinėjami, o kartais ir nužudomi teisininkai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, vyravo nebaudžiamumo už šiuos nusikaltimus atmosfera, teisėsauga neatliko rezultatyvių tyrimų.Palyginti su Baltarusija ir Rusija, skirtumas yra tikrai mūsų naudai.
Daugėjo pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Kaukaze, Rusija pilnai neištyrė žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos per ginkluotą 2008 rugpjūčio konfliktą su Gruzija įvykdė jos kariuomenė. Išliko susirūpinimas dėl nesugebėjimo užtikrinti teisingo teismo standartų, valdžios atstovai pasisakė prieš rasizmą, bet nuolat vyko rasistiniai išpuoliai.
Pasak H.Mickevičiaus, palyginti su Latvija, Estija ir Lenkija, Lietuva „atrodo blogiau“. Jo nuomone, Lietuvoje nėra iki galo suprantama, kas yra žmogaus teisės ir koks jų santykis su demokratija, be to, aktualu tai, kad Lietuvoje stipri Bažnyčios įtaka.
Vis dėlto, pasak žmogaus teisių gynėjo, lyginant su Baltarusija ir Rusija, „skirtumas yra tikrai mūsų naudai ir mes drąsiai galime sakyti, kad esame laisva šalis“.
„Tai daro labai didelę įtaką pasinaudojant klasikinėmis – žodžio, susirinkimų, religijos – laisvėmis. Na ir tokie dalykai, kaip teisė į teisingą teismą, Bet aš manau, kad nėra perspektyvu lygintis su šalimis, kurios nėra labai pažangios. Geriau lygintis su Danija ar Švedija. Jei iš vienos pusės paimtume Švediją, iš kitos Rusiją, tai mes esame lygiai per vidurį“, – reziumavo H.Mickevičius.
