Per trejus metus, lėšos, skirtos amunicijos kaupimui, išaugo tris kartus: per 2021–2023 m. šioms reikmėms skirta beveik 750 mln. eurų. Amunicijos kaupimui vidutiniškai kasmet skiriama po 16 proc. visų gynybos išlaidų. Palyginimui, iki 2020 m. tam pačiam tikslui buvo skiriama apie dešimtadalį gynybos biudžeto. Didžioji dauguma amunicijos kaupimui skiriamos sumos sudaro lėšos, skirtos pagrindiniams mūšio šaudmenims kaupti.
Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.
„Krašto apsaugos sistemai įsigyjant naujas moderniausias ginkluotės sistemas, kartu yra perkama ir jai reikalinga amunicija, plečiama ir jų aptarnavimo ir sandėliavimo infrastruktūra. Amunicijos, kitų karinių atsargų kaupimui skiriame daug dėmesio ir lėšų“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kaupti karines atsargas ypatingai suskubta, kai drastiškai pasikeitė geopolitinė situacija, prasidėjo karas Ukrainoje. 2022-ieji karinių atsargų kaupimo srityje buvo itin produktyvūs, nes karinėms atsargoms įsigyti buvo skirta 18,3 proc. gynybos biudžeto, skaičiuojant su metų eigoje papildomai gautu finansavimu. 2021 metais atsargų kaupimui buvo skirta 17,7 proc., o 2020 m. – 11,2 proc. gynybos biudžeto. Tris ketvirtadalius Lietuvos kariuomenei perkamos amunicijos sudaro pagrindiniai mūšio šaudmenys, kuriems didelį dėmesį skiria NATO.
Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius ir modernizavimą, vien šiais metais pasirašyti kontraktai pirkti įvairią reikalingą amuniciją: iš JAV užsakytos vidutinio nuotolio žemė-oras AMRAAM raketos, prieštankinės „Javelin“ raketos, iš Švedijos užsakyta granatsvaidžių „Carl-Gustaf“, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS-70 raketų, per NATO paramos ir pirkimų agentūrą (angl. NSPA) perkama įvairaus kalibro šaudmenų (nuo 4,6 iki 40 mm). Skatinama ir nacionalinė gynybos pramonė – šiemet pasirašyta sutartis su AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ dėl 7,62x51 mm šaudmenų įsigijimo.
Lietuvos gynybos biudžetas kitais metais numatoma sieks 2,06 mlrd. eur, įskaitant ir 134,8 mln. eurų Laikinojo solidarumo įnašo lėšų. Gynybos biudžetas sudarys 2,71 proc. nuo BVP (su Solidarumo įnašu). Lyginant su šiais metais, 2024 m. biudžetas augs 3 proc., o lyginant su 2020 metais, jis didėja net du kartus. Infrastuktūrai vystyti bu skiriama 309 mln. eurų. Kariuomenės modernizacijai bei karinėms atsargoms – beveik 645 mln. eurų.
Iš viso per 2024-2026 metų laikotarpį Krašto apsaugos biudžete įsigijimams numatyta skirti – apie 2,7 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad apie 45 proc. gynybos biudžeto kasmet bus skiriama Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimui ir modernizacijai. Didėjantis gynybos biudžetas reiškia neabejotiną naudą ir šalies ekonomikai – ne mažiau kaip 63 proc. krašto apsaugos sistemai skiriamo finansavimo lieka Lietuvos ekonomikoje.
