Ne tik britams užkliuvo Vilniuje esantis LFF stadionas. Ir ištikimiausi Lietuvos futbolo rinktinės sirgaliai po Lietuvos ir Anglijos futbolo rinktinių rungtynių kalbėjo apie tai, kad stadione galėjo įvykti tragedija. Kilus susistumdymui fanai buvo tramdomi ašarinėmis dujomis ir suvaryti į tribūną, kurioje žioji didžiulės skylės.
Dviejų amžių statybos
Kad toks stadionas yra tikra gėda tiek prieš savus futbolo sirgalius, tiek prieš svečius, pritaria visi. Bet stadiono, kuris atitiktų europinius reikalavimus ir kuriame būtų patogu tiek žaisti futbolą, tiek jį stebėti, Lietuvoje kaip nėra taip nėra.
„Žalgirio“ stadiono teritorija netrukus taps gyvenamųjų ir viešųjų erdvių zona. O ant Šeškinės kalno stūksantys nacionalinio stadiono, pradėto statyti dar sovietmečiu, griaučiai jau užžėlė krūmais ir jaunais medeliais. Vilties atsirado, kai pernai garsiai prabilta apie tai, kad vietoj nacionalinio stadiono čia bus daugiafunkcis sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksas, kadangi tokiu atveju bus galima gauti Europos Sąjungos fondų paramą statyboms.
Kalbėta, kad daugiafunkcis kompleksas, kurį ketinama statyti beveik 23 ha teritorijoje Šeškinėje, prie pramogų ir prekybos centro „Akropolis“, bus skirtas lavinimui, jaunimo užimtumo didinimui, sveikatinimui, ikimokykliniam ugdymui.
Pagal pirminį planą, komplekse turėtų būti ne tik stadionas, bet ir darželis, biblioteka, gimnastikai, boksui, imtynėms ar kitoms sporto šakoms skirtos patalpos, kelios futbolo aikštės, viena lengvosios atletikos aikštė, keturios sporto salės (trys skirtos krepšiniui ir viena – rankiniui), administracinės patalpos ir jaunimo nakvynės namai.
Devyni galimi investuotojai
Svarstoma galimybė šį projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu.
Galiu pasakyti, kad yra anglai, prancūzai, vokiečiai, lenkai – tikrai rimtos kompanijos, su rimta patirtimi ir operavimo, ir projektavimo, – sakė J.Juozaitienė.
Trečiadienį pagaliau po ne vieno mėnesio tylos šiuo klausimu pasigirdo naujienų. BNS paskelbė, kad būsimo nacionalinio stadiono operatorių tikimasi atrinkti iki kitų metų vasario, galimybe projektuoti, statyti bei valdyti daugiafunkcį sporto, laisvalaikio ir kultūros kompleksą domisi devyni investuotojai. Visi jie yra užsienio kapitalo įmonės, bendradarbiaujančios su Lietuvos verslininkais, BNS patvirtino premjero patarėja Jūratė Juozaitienė.
„Galiu pasakyti, kad yra anglai, prancūzai, vokiečiai, lenkai – tikrai rimtos kompanijos, su rimta patirtimi ir operavimo, ir projektavimo“, – sakė ji. Pasak jos, šiuo metu sutarta, kokias įstaigas būsimame komplekse siūlys įkurdinti Vyriausybė, kokias – savivaldybė, tuomet ketinama pataisyti investicinį projektą ir spalio pabaigoje pristatyti galutines sąlygas investuotojams.
A.Vaitkunskienė: darbas vyksta
Vilniaus taryboje jau irgi pareikalauta atsakymų, ar komplekso projektas nėra žlugęs. Su prašymu pagaliau pateikti informaciją kreipėsi opozicinė Vilniaus savivaldybės tarybos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija. Anot šios politinės jėgos atstovo Algio Čapliko, klausimas iškeltas prieš mėnesį, kai Kauno valdžia pristatė ambicingus planus sutvarkyti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Bet esą meras Remigijus Šimašius vengia atsakyti, nors kaip tik meras yra komisijos, atsakingos už projekto įgyvendinimą, vadovas.
Opozicijos atstovų netenkino net tai, kad atsakyti į klausimą buvo pavesta savivaldybės administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei. Vis dėlto po visiškai beprasmių diskusijų direktorė gavo progą pasisakyti.
A.Vaitkunskienė priminė, kad taryba jau yra priėmusi du sprendimus dėl komplekso, buvo ne vienas tarpinstitucinių susitikimas. „Liepos 8-ąją buvo organizuotas susitikimas su potencialiais investuotojais, tai buvo tiesiog projekto pristatymas potencialiems investuotojams ir atsakymas į jų klausimus, toliau su jais daug bendravo Centrinė projektų valdymo agentūra.
Rugsėjo 2 dieną savivaldybei Vyriausybės posėdyje pristačius savo parengtų objektų funkcionalumo konkretizavimą buvo susitikimas mero kabinete su Vyriausybės, Kūno kultūros ir sporto komiteto, Kultūros ministerijos atstovais dėl projekto struktūrizavimo ir funkcionalumo. Paskutinis svarbus susitikimas buvo prieš dvi dienas, kur aptartas projekto statusas ir visa situacija“, – darbų eigą nupasakojo A.Vaitkunskienė.
Vertė – 75 mln. eurų
O situacija, anot direktorės, yra tokia, kad savivaldybė yra galutinai apsisprendusi dėl objektų, kuriuos norėtų turėti komplekse. „Savivaldybė iš savo pusės yra priėmusi visus sprendimus, o Vyriausybė nėra iki galo apsisprendusi, kokiu mastu tame projekte dalyvaus“, – tikino administracijos vadovė.
Bendra projekto vertė, numatoma, sieks iki 75 mln. eurų, iš jų 43 mln. eurų bus ES lėšos, 24 mln. eurų skirtų Vyriausybė, apie 4 mln. eurų savivaldybė, dar 4 mln. eurų atkeliautų iš kitų įstaigų – Aplinkos, Vidaus reikalų ministerijų.
Vienas iš dar sprendimo neturinčių klausimų yra dėl Sporto muziejaus. Esą Vyriausybė nenori būti jo savininkė ir siūlo šį objektą perduoti savivaldybei, iš kurios vėliau pirktų muziejaus paslaugą.
„Jeigu pavyktų investicinį projektą pateikti iki lapkričio 1 dienos, galima būtų jau lapkritį svarstyti tarybos komitetuose sutarties sąlygas, nes svarbiausi dalykai ir kas turės būti patvirtinta tarybos sprendimu yra sutartis. Kadangi tai bus viešosios ir privačiosios partnerystės sutartis, bus pasirinkta koncesijos sutartis“, – sakė A.Vaitkunskienė.
Anot direktorės, svarbu pradėti kuo greičiau bendradarbiauti su investuotojais, nes projektas sudėtingas – norint gauti ES paramą, reikės įgyvendinti daug daugiafunkciam kompleksui būtinų sąlygų. Ir net jeigu 85 proc. lėšų tikimasi gauti iš ES fondų, vis tiek būtina pasirūpinti, kad objektas būtų reikalingas žmonėms ir kad operaciniai kaštai savivaldybei būtų pakeliami.
Bendra projekto vertė, numatoma, sieks iki 75 mln. eurų, iš jų 43 mln. eurų bus ES lėšos, 24 mln. eurų skirtų Vyriausybė, apie 4 mln. eurų savivaldybė, dar 4 mln. eurų atkeliautų iš kitų įstaigų – Aplinkos, Vidaus reikalų ministerijų.
Svarbiausias klausimas – kada turėsime stadioną ir visą likusią infrastruktūrą – taip ir liko be konkretaus atsakymo.
