Kiek iš tiesų reiškia skaičiai?
Buhalterės amatą įgijusiai Aldutei skaičiai – svarbi jos kasdienio darbo dalis. Tačiau kalbant apie amžių ir asmenybės augimą, alytiškė ne kartą turėjo progą patikrinti seną tiesą – bėgant laikui keičiasi žmogaus išorė, tačiau vidus išlieka jaunas.
„Jei yra galimybė, man norisi gilintis į naujas žinias, aktyviai leisti laiką. Matyt, tai pagrindinė priežastis, kodėl prieš pusmetį atsidūriau Alytaus miesto bendruomenės centre, vienoje jaunimo organizacijoje. Turbūt pati nė nesusimąstydama atėjau į vietą, kurioje pajutau jaunatvišką dvasią, bendrumo jausmą tarp žmonių“, – pasakoja moteris.
Šešis mėnesius paprastai kartą ar kelias dienas per savaitę Aldutė eidavo padirbėti su jaunimu į atvirą jaunimo centrą „Be rėmų“. Tai buvo savanoriška veikla. Kadangi savanoriauti moteris pradėjo prieš Šv. Kalėdas, pradžioje įsitraukė į šventinius darbus – padėjo gaminti dekoracijas, pasipuošti patalpas, organizuoti kalėdinius renginius. Taip pat mielai su jaunimu sukdavosi virtuvėje. Buvo vakarų, kai kartu kepdavo picas ar gamindavo karštus patiekalus.
„Įsimintiniausias vakaras, ko gero, buvo adventinė vakarienė, kai kepėme kūčiukius, visi kartu valgėme ir bendravome. Tarp jaunimo, lygiai kaip ir tarp suaugusiųjų, yra įvairiausių žmonių. Gal ir ne su visais iš karto atradome bendrą kalbą, tačiau ilgainiui jaučiau, kad man įsilieti pavyko ir iš tų bendrų vakarų namo parsinešdavau šiltas emocijas“, – pasakoja A. Goberienė.
Kai pradėjau eiti į veiklas ir šeimai pasakoti, kaip turiningai leidžiu laiką, požiūris pasikeitė, šeima taip pat pradėjo džiaugtis
Pirma artimųjų reakcija – skeptiška
Apie galimybę savanoriauti Aldutė sužinojo internete, pamačiusi Alytaus „Tėviškės namų“ bendruomenės skelbimą. Prieš pradedant veiklas dar laukė mokymai, kuriuose moteris daugiau sužinojo apie savanorystę, kaip jai pasiruošti, bei apsisprendė, prie kokios organizacijos norėtų prisijungti.
„Kai šeimai, vyrui ir dviems sūnums, pasakiau, kad pradėsiu savanorystę, iš pradžių pastebėjau jų nerimą ir skeptišką nusiteikimą. Sulaukiau klausimo, argi man dar neužtenka veiklų? Bet kai pradėjau eiti į veiklas ir jiems pasakoti, kaip turiningai leidžiu laiką, požiūris pasikeitė, šeima taip pat pradėjo džiaugtis“, – pasakoja savanorė.
Moteris prisimena, kad apsisprendusi savonoriauti, dėl šio žingsnio pati buvo tvirtai įsitikinusi, tačiau mintyse vis sukosi keletas klausimų. Pirma – ar iš tiesų spės savanoriauti ir ras laiko? Antra – ar pavyks įsileiti į naują organizaciją? Aldutė sako, kad kalbant apie savanoriavimo veiklą, visada galėdavo pasirinkti jai patogų laiką. Na, o į organizacijos kolektyvą įsilieti taip pat pavyko. Savanoriavimą Alytaus miesto bendruomenės namuose A. Goberienė tęsia ir prisideda, kai tik atranda laisvo laiko. Štai šį pavasarį prisidėjo organizuodama „Maisto banko“ akciją.
„Savanoriaudama ir duodu, ir gaunu. Darau gerą darbą, galiu kažko pamokyti, kitus pradžiuginti. Manau, kad įnešiau dalelę savęs į jaunimo veiklą. Atgal gavau įvertinimą, naujas pažintis, patirtis ir gražių prisiminimų“, – teigia A. Goberienė.
Savanoriaudama ir duodu, ir gaunu. Darau gerą darbą, galiu kažko pamokyti, kitus pradžiuginti.
Savanoriai atneša patirtį ir sumanymų
Alytaus miesto bedruomenės centre per metus savanoriauja apie 10 brandaus amžiaus žmonių. Šio centro vadovė Loreta Trainavičienė teigia, kad centre veikia daugybė skirtingų veiklų. Tai ir vaikų dienos centras, atviras jaunimo centras bei įvairios nevyriausybinės organizacijos.
„Veiklų spektras platus, todėl, kad įgyvendintume jų kuo daugiau, savanorių pastiprinimas yra labai reikalingas ir prasmingas. Vyresnio amžiaus savanoriai su savimi atsineša ir patirtį, ir sumanymų – visa tai reikalinga organizacijai. Savo ruožtu mes savanoriams reikalingi, nes galime pasiūlyti papildomą užimtumą, kurio jie ir ieško“, – sako L. Trainavičienė.
Anot centro vadovės, čia savanoriauja tiek nebedirbantys žmonės, ieškantys būdų, kaip praleisti savo laisvą laiką, tiek dirbantys bei galintys savanorystei paskirti keletą valandų per dieną, suderinantys ją su pagrindiniu darbu.
L. Trainavičienė įsitikinusi, kad norint tapti savanoriu, labiausiai reikia noro. Jei jis yra, visada galima atrasti laiko ir imtis kokios veiklos. Žinoma, svarbu domėtis ir surasti geranorišką, priimančią organizaciją, pasiruošusią padėti, patarti ir palaikyti savanorį visais savanoriavimo metu iškilusiais klausimais.
Šio straipsnio herojė Aldutė Goberienė atliko savanorystę Alytaus miesto bendruomenės centre, šią veiklą organizavo VšĮ „Tėviškės namai“.
Jei susidomėjote savanorystės galimybėmis ir savanorius priimančiomis organizacijomis, daugiau informacijos galite rasti čia.
