Kaip pasakojo R.Sinkevičius, ketvirtadienį laivas „Mintis“ su olandų kompanijos „Mammoet“ atstovais išplauks į lėktuvo avarijos vietą. 12 žmonių komandoje taip pat bus avarijos priežastis tiriantys specialistai ir privačios bendrovės narai.
Penktadienį bus pradėtas lėktuvo iškėlimo pirmasis etapas: „Bandysime užkabinti trosais ir atplėšti nuo dugno. Šiandien žiūrėdami filmuotą medžiagą daug nepamatėme dėl to, kad ten daug dumblo. Matyti, kad korpusas nesumaitotas, šiek tiek pažeistas sparnas, lėktuvo priekis įsmigęs į dugną“.
„Kėlimo procesas nebus greitas, kai lėktuvas atsidurs 50 metrų gylyje, narai žiūrės, ar saugiai jis yra keliamas, ar niekas nelūžta, nesideformuoja. Vėliau lėktuvas bus keliamas į 5-10 metrų gylį. Tuomet narų komanda pateks į jo vidų“, – pasakojo ministras. Jie ketina patekti pro duris, kurios, kaip nustatyta, gerai atsidarinėja.
Jis pabrėžė, kad tuomet, kai bus įsitikinta, jog lėktuvas stabilus, narų komanda apžiūrės jo vidų: „Jei bus rasti lakūnų palaikai, jie bus iškelti ir pargabenti į krantą.“
Jei tyrėjams pakaks medžiagos avarijos priežasčiai nustatyti, tada bus vieni sprendimai, o jei nepakaks, neatmetame galimybės lėktuvą iškelti tinkamai pasiruošus, suradus tinkamą platformą, kuri galėtų lėktuvą nuplukdyti iki kranto.
Ministras pabrėžė, kad iš naujausios filmuotos medžiagos negalima pasakyti, ar lėktuve apskritai yra kūnų: „Iš medžiagos negalime pasakyti, matomi vienas ar du kūnai. Yra kažkoks atpažintas dalykas, bet ar tai yra žmogus, ar dar kažkas, negalima pasakyti.“
Anksčiau žiūrint robotu filmuotą medžiagą buvo nustatyta, kad kabinoje – vieno piloto kūnas.
R.Sinkevičius tikino, kad šiame etape lėktuvo iškelti nėra galimybių, todėl jis bus nugramzdintas atgal į dugną.
„Jei tyrėjams pakaks medžiagos avarijos priežasčiai nustatyti, tada bus vieni sprendimai, o jei nepakaks, neatmetame galimybės lėktuvą iškelti tinkamai pasiruošus, suradus tinkamą platformą, kuri galėtų lėktuvą nuplukdyti iki kranto“, – teigė ministras.
Jo teigimu, svarbiausi tikslai – iškelti palaikus, nustatyti avarijos priežastis ir sužinoti, ar buvo galimybės išsigelbėti.
R.Sinkevičius teigė, kad niekas negali užtikrinti, kad iškėlimo darbai bus saugūs, nes lėktuvas jau ilgai prabuvo po vandeniu. Ministras nenorėjo atskleisti, kiek kainuos lėktuvo iškėlimo operacija, nes, jo įsitikinimu, tai būtų neetiška.
Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius žurnalistams Seime trečiadienį papasakojo apie olandų povandeninio roboto filmuotos medžiagos turinį. Anot jo, užfiksuota daug svarbių detalių. Tarp jų – ir „pašaliniai“ objektai pilotų kabinoje.
Tačiau R.Sinkevičius aiškino, kad jokių pašalinių objektų ten užfiksuota nebuvo. „Vieniems tai atrodo kaip gelžgaliai ir dėžės, kitiems – kaip gelbėjimo liemenės ar plaustas. Klausimas čia požiūrio ir žinojimo“, – pridūrė jis.
Lėktuvo gali nepavykti atplėšti nu dugno
Tuo tarpu An-2 avarijos priežastis tiriantis Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys neslepia abejonių, kad lėktuvą atplėšti nuo jūros dugno gali būti sudėtinga, o gal net neįmanoma.
„Mes tikimės, kad lėktuvą bus galima iškelti bent jau tiek, kad iš ten būtų galima išimti kūnus. Tačiau čia dar yra klausimų. Lėktuvas yra įsirausęs grunte. Kiek buvo filmuota prieš savaitę ir dabar, vizualiai lėktuvo įgilinimas į gruntą yra padidėjęs ir, ko gero, jį užnešinėja. Įvertinus tai, ką sako jūrininkai apie dugno struktūrą, gali būti, kad lėktuvas stipriai įklimpęs į dugną ir mes nesugebėsim jo ištraukti pakankamai sveiko“, – vertino B.Merkys.
Jūrininkai tikina, kad orlaivis giliai įklimpęs į jūros dugną ir atplėšti jį nuo žemės gali būti ypač sudėtinga.
Olandų kompanijos robotu nufilmuotą medžiagą peržiūrėjęs ir įvertinęs pareigūnas laikosi nuomonės, kad paties lėktuvo techninė būklė neturėtų sukliudyti orlaivio pakėlimo operacijai. Filmuoti vaizdai aviatoriui jau leidžia braižyti ir nelaimės scenarijų, nors apie katastrofos priežastis vis dar spėliojama.
„Lėktuvas yra santykinai sveikas. Išdaužti tik trys viršutiniai pilotų kabinos langeliai. Nulakstę yra lėktuvo variklio kapotų apdangalai ir akivaizdžiai pažeistas kairės pusės sparno apatinės dalies galas. Tai rodo, kad lėktuvas tūpė minimaliu greičiu. Mes darome prielaidą, kad į jūrą tupdomas orlaivis pirmiausiai lietėsi ratais ir vertėsi ant variklio, o tada ant kairiojo sparno arba pirmiausiai ratai, o po to kairysis sparnas“, – pasakojo B. Merkys.
