Tyrimą dėl nukritusio lėktuvo atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuriam suteiktas laikinosios komisijos statusas.
An-2 avarijos priežastis tiriantis Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys su parlamentarais bendravo už uždarų durų.
B.Merkio nuomone, teorines galimybes išsigelbėti abu lėktuvo pilotai turėjo, tačiau praktinės buvo minimalios.
„Toje vaizdo medžiagoje, kurią aš mačiau, lėktuvas nutupdytas labai kvalifikuotai ir jo techniniai pažeidimai yra minimalūs. Įvertinant tai, kad jis turi neįtraukiamą važiuoklę, kad jūra nėra lygus paviršius, taip patupdyti ne bet kuris pilotas galėtų“, – po posėdžio žurnalistams sakė jis.
Tyrėjas atkreipė dėmesį, kad jei lėktuvas į vandenį trenkiasi dideliu greičiu, jis sudūžta į fragmentus, tačiau An-2 atveju buvo kitaip.
„Matyt, pilotai sugebėjo labai mažu greičiu leistis, tupdymas atliktas labai profesionaliai“, – pabrėžė jis.
B.Merkio nuomone, teorines galimybes išsigelbėti abu lėktuvo pilotai turėjo, tačiau praktinės buvo minimalios: „Tiesiog dėl paties orlaivio ypatybių – važiuoklė neįtraukiama, tai visuomet yra labai didelė tikimybė, kad versiesi, o tada atsiranda didelė tikimybė, kad žmonės bus sužeisti. Be to, išėjimas labai komplikuotas.“
Jis pridūrė, jog orlaivio konstrukcija tokia, kad galima iš kabinos išeiti atsidarius viršutinę pilotų kabinos dalį, o durys atsidaro tik į vidų: „Taip paprasčiau, bet jei vandenyje, jis plūsteli į vidų. Viskas ne taip paprasta, kaip atrodo“.
„Jei ore – vienintelė išsigelbėjimo galimybė yra parašiutas. Bet tokiems lėktuvams parašiutai nėra privalomi“, – sakė jis.
Vaizdo medžiagoje matyti praviros lėktuvo durys. Tai, anot B.Merkio, gali reikšti daug ką: jei orlaivis vertėsi, jos galėjo prasidaryti dėl to, arba jos galėjo atsiverti nuo smūgio deformavusis rėmui.
A.Šumskas: man atrodo, kad technika pavedė
„Įvertinus mano ilgametę patirtį, man atrodo, kad technika pavedė“, – paklaustas, kodėl, jo nuomone, nutiko dviejų pilotų gyvybes pasiglemžusi avarija, sakė A.Šumskas.
Jo teigimu, Civilinės aviacijos administracijos specialistas prieš skrydį patikrino lėktuvą, po savaitės jam buvo išduotas specialus vienkartinis leidimas skrydžiui iš Švedijos į Klaipėdą.
„Lėktuve buvo užfiksuoti kai kurie bendrieji neatitikimai, bet neturintys įtakos keleivių saugai – diržus salone reikėjo pakeisti, užrašus padaryti. Buvo kai kurių neatitikimų, bet jie buvo neesminiai, reikėjo pakeisti diržus, padaryti užrašus. Tokiu atveju, kai lėktuvas ne visiškai atitinka reikalavimus, tačiau yra tinkamas skristi, išduodamas vienkartinis leidimas skristi“, – parlamentarams paaiškino jis.
Pilotas turėjo avarinius vietos nustatymo švyturius
Anot A.Šumsko, jo žiniomis, vienas pilotų turėjo avarinius vietos nustatymo švyturius, kuriuos jis pasiėmė į skrydį.
Aviacijos specialistas pabrėžė, kad uždaroje patalpoje, taigi ir pilotų kabinoje, tokie švyturiai suveikia ne visada, nes signalas yra blokuojamas.
„Kai švyturys aktyvuojamas, jis siunčia signalą į palydovus, kurie siunčia signalą į Norvegijoje esantį centrą, kuriame matyti, iš kur siunčiamas signalas, ir tada centras informuoja apie tai atitinkamas kitų šalių institucijas“, – sakė jis.
Aviacijos specialistas pabrėžė, kad uždaroje patalpoje, taigi ir pilotų kabinoje, tokie švyturiai suveikia ne visada, nes signalas yra blokuojamas. Jo teigimu, šiuo konkrečiu atveju jie galėjo nesuveikti, nes buvo aktyvuoti uždarytoje kabinoje.
A.Šumskas sakė, kad lėktuvas skrido 1200 metrų aukštyje – ne taip ir žemai.
Skristi valdoma oro erdve kainuoja apie 10-40 eurų
Valstybės įmonės „Oro navigacija“ direktorius Algimantas Raščius su parlamentarais kalbėjosi už uždarų durų.
Seimo nariai supyko, kai pasakiau, kad paskui kiekvieną orlaivį galima prikabinti sraigtasparnį gelbėjimo ir greitąsias iš paskos.
Jis teigė, kad orlaiviui skristi valdoma oro erdve kainuoja apie 10-40 eurų, tad sprendimą skristi nevaldoma oro erdve, matyt, lėmė ne pinigai.
„Pilotas lemia, laivo vadas nusprendžia, kur ir kaip skristi geriau. Valdomoje oro erdvėje yra kiti vėjai, jo greitis nedidelis, o gal oro sąlygos lėmė pasirinkimą. Kaina labai retai kada lemia“, – po pokalbio su parlamentarais žurnalistams sakė jis.
A.Raščiaus teigimu, patyrę pilotai gali išeiti į radijo ryšį, gali neišeiti: „Gal jie nusileido taip žemai, kad nesigirdi. O gal jie nenorėjo paprasčiausiai. Tokių atvejų, kad neišeina į ryšį, kasdien turime po du tris. Kartais su policija ieškome, kodėl nepranešė.“
Paklaustas, ar „Oro navigacija“ galėjo iškart skelbti An-2 lėktuvo paiešką, nelaukiant taisyklėse nustatyto termino, jis atsakė teigiamai. Bet jis atkreipė dėmesį, jog skraido tūkstančiai lėktuvų ir negalima „pakelti visas oro pajėgas ir laukti, kada jie nukris“.
„Seimo nariai supyko, kai pasakiau, kad paskui kiekvieną orlaivį galima prikabinti sraigtasparnį gelbėjimo ir greitąsias iš paskos. Galima ir taip daryti. Tai jie užpyko, bet šitoje vietoje aš nejuokauju“, – kalbėjo jis.
