Jeigu An-2 bus nutarta iškelti, labai tikėtina, kad Lietuvai teks prašyti užsienio valstybių pagalbos. Mat Klaipėdos uoste nėra nė vieno laivo, kuris turėtų tokiai operacijai reikalingą įrangą.
„Nuo 120 metrų gylio? Tikrai tokių uostas neturi“, – 15min.lt teigė Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.
Pasak jo, galbūt geresnę įrangą turi karinis jūrų laivynas. Vis dėlto pašnekovas neslėpė abejojantis, kad ir ten gali būti visa reikalinga įranga.
Nuo 120 metrų gylio? Tikrai tokių uostas neturi
„Jeigu tai padaryti nėra pajėgus laivas, kuriam yra skiriamos tokios operacijos – kaip „Šakiai“ – tokiu atveju, (pagalbos prašyti reikia – aut. past.) tik iš užsienio valstybių“, – svarstė E.Ringis.
Pasak jo, „Šakiai“ turi „tam tikrą įrangą“, tačiau tokio pobūdžio operacijoms reikalingas visas spektras technikos. „Gylis pakankamai didelis. Kad bandytume jį prikabinti, reikia specialių narių arba tiesiog zondų, kurie gali, nuotoliniu būdu valdomi nuo denio, prijungti pakėlimo įrangą. O čia sudėtinga operacija – be abejo“, – aiškino E.Ringis.
Paklaustas, kurių šalių kaimynių uostuose gali būti An-2 iškėlimui reikalingi laivai, Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas pirmiausiai įvardiją Švediją.
„Turbūt tiktai Švedija šiuo atveju“, – teigė E.Ringis.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kapitonas leitenantas Antanas Brencius 15min.lt teigė dar negalįs vienareikšmiškai atsakyti, ar karinis jūrų laivynas pajėgus savarankiškai vykdyti An-2 iškėlimo operaciją.
„Neturiu duomenų, kokios galios yra ta įranga“, – teigė A.Brencius.
Primename, kad šeštadienį dingęs orlaivis antradienį rastas jūros dugne, 124 metrų gylyje. An-2 aptiktas maždaug 700 metrų nuo paskutinės fiksuotos jo pozicijos. Pirminiais duomenimis, lakūnų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio kūnų kokpite nėra.
