„Sveikinti pasiūlymai, jeigu jie bus įgyvendinti, yra mokesčių reforma, susiejant pensijų įmokas ir išmokas ir taip stabdant motyvaciją mokėti šešėlinius pinigus. Manau, kad regionų konsolidavimas yra žingsnis į priekį. Dabar per daug didelis sprendimų centralizavimas Vilniuje ir sprendimų atitolimas nuo žmonių yra didelė regioninės plėtros netolygumo priežastis – su tuo būtina kovoti. Programoje yra normalių aspektų, bet norisi, kad jie būtų įgyvendinti nuosekliai“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas mokesčiams skirtoje programos dalyje pasigedo konkretumo.
„Konkretumo nėra, jokių konkrečių skaičių arba dydžių, į kuriuos galėtume atsispirti, taip pat nėra, todėl belieka laukti įstatymų projektų, kurie bus rengiami remiantis Vyriausybės programa.
Tačiau pagal šią programą tų projektų spektras gali būti labai platus, jie gali būti labai įvairūs, todėl atsakyti, kas bus daroma, neįmanoma. Po tokia programa galima pakišti, švelniai tariant, bet ką“, – BNS teigė M.Dubnikovas.
Pasak jo, nerimą kelia tai, kad Vyriausybės programa dar nėra patvirtinta, o Seime jau gimsta neigiamą fiskalinį efektą turintys pasiūlymai.
„Tai visų pirma liečia radikalius pasiūlymus dėl alkoholio akcizų suvienodinimo. Jei tokie projektai bus įgyvendinti ir iki 2020 metų skirtingų alkoholio rūšių akcizai bus suvienodinti, galima spėti, kad jau 2017 metais biudžeto pajamos iš akcizų bus mažesnės nei laukiama šiemet, galbūt matysime biudžeto nevykdymą akcizų srityje“, – sakė M.Dubnikovas.
Jis pripažino, kad įgyvendinant „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio planus galios centrą iš Vyriausybės perkelti į Seimą, ateityje daugelio mokestinių įstatymų pataisų ištakos gali būti būtent parlamente.
„Akivaizdu, kad tokius žingsnius mes jau matome. Sakykime, ir pono Jakeliūno (parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas – BNS) sprendimas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM lengvatos gyvybės draudimui naikinimo – BNS) yra grynai seiminė iniciatyva. Ji, beje, yra nepagrįsta ir labai kritikuotina, nes 2017 metais jos fiskalinis efektas bus nulinis, o 2018 metais jis tikriausiai apsiribos 1-2 mln. eurų“, – pabrėžė M.Dubnikovas.
„Ir tokia iniciatyva yra stumiama kartu su biudžeto projektu kaip labai svarbi. Tai turbūt bus pirmas atvejis, kai su biudžetu bus teikiami mokestiniai pakeitimai, kurių fiskalinis efektas yra nulis arba jam artimas“, – pridūrė analitikas.
M.Dubnikovo teigimu, „Sodros“ reforma, tikėtina, bus įgyvendinama, tačiau labai aptakiai kalbama apie pensijų fondų sistemos pertvarką.
„Susidaro įspūdis, kad tarsi bandoma sukurti naują mokestinės sistemos modelį, ko gero, jį bus bandoma įvesti dalimis, tačiau iki šiol niekas to modelio nėra iki galo matęs, nežino, koks jis yra. Čia yra problema, nes kol kas turime tik gandus arba iš konteksto iškritusias frazes, pavyzdžiui, apie 29 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tačiau kaip tokiu atveju bus apmokestinama, pavyzdžiui, kapitalo grąža ar dividendai? Tai yra klausimai, į kuriuos atsakymų neturime“, – tvirtino M.Dubnikovas.
G.Nausėdos teigimu, Vyriausybė ketina būti atsargi, tačiau programoje yra ir trūkumų, susijusių su verslo aplinka.
„Bendri bruožai leidžia manyti, kad Vyriausybė bus atsargi. Pakankamai įvertins visus aspektus ir neskubės dirbti iš peties. Man gaila ir apmaudu, kad nukentėjo Lietuvos verslo konkurencingumo ir investicinio patrauklumo aspektas. Be bendrų pasakymų apie tobulinimą ir gerinimą nieko gero nėra investuotojams. Man gaila, kad reinvestuoto pelno mokesčio lengvata taip ir neįtraukta į Vyriausybės programą“, – tvirtino G.Nausėda.
Anot jo, iš esmės naujosios Vyriausybės programa yra perrašyta LVŽS partijos programa, tačiau pasiūlymai yra sušvelninti.
„Programa nėra kažkoks netikėtumas, palyginti su tai, ką matėme prieš rinkimus. Tai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos programa perrašyta į Vyriausybės programos rėmus. Retorika daugelyje vietų pasikeitė. Kur prieš rinkimus buvo skelbiama, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti, jeigu tik būtų išrinkti.
Dabar daugelį sprendimų lydi prierašas „įvertinsime ir aptarsime galimybes“, tai susieta su tam tikromis prielaidos. Gali atsitikti taip, kad įvertinus aplinkybes, tie sprendimai bus neįgyvendinti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Naujosios Vyriausybės programą Seimas svarsto antradienį.