Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“ sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas, istorikas Karolis Zikaras. Pasak jo, tolimesnės atakos gali būti siejamos su nacizmo, fašizmo korta, kuri taip pat labai puikiai emociškai veikia – kaip ir melas apie agresiją prieš vaikus.
– Į Lietuvą atvykstančius Vokietijos karius lydi ne tik karinė technika, bet ir informacinės atakos. Labai garsiai nuskambėjo, kad į Lietuvą atvykę Vokietijos kariškiai neva išprievartavo mergaitę. Lietuvos teisėsauga labai greitai ištyrė šią situaciją ir paneigė tokią informaciją. Tačiau tokia ataka įvyko ir mes turime būti tokiems dalykams pasirengę?
– Be jokios abejonės. Rusijos politinis elitas neslepia, kad jiems labai neparanku ir nepatinka, kad sąjungininkai čia kuriasi, sustiprina regiono saugumą ir suvaržo jų galimybes ateityje imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Todėl jie imasi viso plataus spektro įvairiausių priemonių tam, kad apsunkintų sąjungininkų buvimą čia.
Žvelgiant giliau, į pačią Rusijos politikos prigimtį, pamatysime, koks yra pagrindinis Rusijos užsienio politikos tikslas. Rusija identifikuoja, kad NATO yra pagrindinis jos priešas. Visi veiksmai rodo, kad jei stengiasi sumažinti NATO aljanso solidarumą, o geriausiu jiems atvejų jį suskaldyti ir padaryti nebeveiksnų, tokiu būdu pasiekiant, kad jis nebeegzistuotų. NATO aljansas šiuo metu yra stipriausias pasaulyje ir Rusija kariniu požiūriu negali su juo varžytis.
Šiuo atveju gavome pranešimą, neva mūsų sąjungininkų kariai išprievartavo mergaitę. Galime iškart dekonstruoti šią žinutę. Pirmas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį – koks pasirinktas aukos tipas. Tai yra paauglė mergaitė. Vaikai apskritai yra bet kurioje visuomenėje pats jautriausias dalykas, nes vaikai yra žmonijos ateitis, dėl to visi saugo juos ir jautriai reaguoja, jei jiems kas nors atsitinka. Taigi, pasirinktas variantas, kuris bet kokiu atveju turi sujaudinti visuomenę. Kitas, dar jautresnis aspektas – ta mergaitė yra neįgali.
Kai priklijuojama vaikų skriaudikų etiketė, tai sukelia tokias dideles emocijas, kad net nereikalauja kažkokių didesnių įrodymų, jog tai iš tiesų įvyko. Tokiu būdu siekta įkalti pleištą tarp, šiuo atveju, vokiečių karių ir Lietuvos gyventojų. Laimei šį kartą greitai sureagavo visos atsakingos struktūros ir ši ataka buvo demaskuota.
– Tai yra šablonas, mes jau matėme tokius informacinius išpuolius jau anksčiau Berlyne, Slovjanske.
– Taip, šis žanras – Kremliaus propagandistų klasika. Jie puikiai supranta, kas yra vaikai, todėl dažnai kuria kažkokių piktadarių aukų įvaizdį. Jei gali nuskriausti vaiką, tai koks tu esi žmogus? Tu esi visiška padugnė, visiškas niekšas. Tai atitinka Slovjansko atvejį, kai neva ukrainiečių kariai nacionalistai nukankino berniuką.
– Negi jie nėra tokie gudrūs, kad tą patį scenarijų, koks buvo Slovjanske, kartoja Lietuvoje, kur turime geras priešakines linijas prieš tokias informacines atakas?
– Esu tikras, kad buvo tikėtasi sukelti labai greitą emocijų antplūdį. Grįžtant prie Ukrainos atvejo, Rusijos žmonės tikėjo, kad ukrainiečiai jiems buvo artimiausia tauta. Prieš įvykius Kryme, pietryčių Ukrainoje, buvo pradėtos skleisti žinutės, kad neva Ukrainoje vyrauja ir atgimsta fašizmas. [...] Lietuvoje dislokuotam priešakiniam batalionui vadovauja vokiečiai, tad prognozuočiau, kad tolimesnės atakos gali būti siejamos su tam tikrais istoriniais dalykais ir ta universalia nacizmo, fašizmo korta, kuri taip pat labai puikiai emociškai veikia.
