Ketvirtadienį A.Piontkovskis dalyvavo Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje „Kur Rusiją veda Putinas ir ko laukia Europa?“ Diskusijos pradžioje jis pajuokavo, kad gali pakalbėti tik apie Rusijos vidaus politikos situaciją, tačiau į antrąją klausimo dalį apie Europos politiką geriau atsakytų pakviesta „frau Merkel“ (Vokietijos kanclerė Angela Merkel).
A.Piontkovskis prieš šešerius metus išleido knygą, kurioje plačiai aptariama Rusijos vidaus politika. Jis tikino, kad daugeliui istorikų yra žinoma, kad tai, kas nutiko Rusijoje po Sovietų Sąjungos žlugimo, nebuvo demokratinė evoliucija. Senoji nomenklatūra savo galią išlaikė pasitelkdama finansines struktūras, o to išdava – privačios nuosavybės nebuvimas Rusijoje.
„Mano šalyje neegzistuoja privati nuosavybė“, – tikino A.Piontkovskis ir pridūrė, kad visas verslas priklauso nuo valdžios, turimų santykių su ja.
„Mano šalyje neegzistuoja privati nuosavybė“, – tikino A.Piontkovskis ir pridūrė, kad visas verslas priklauso nuo valdžios, turimų santykių su ja.
Naujausias to pavyzdys, anot A.Piontkovskio, prieš keletą dienų iškelta byla vienam turtingiausių šalies žmonių Vladimirui Jevtušenkovui.
Vis dėlto, Rusijos politologas atkreipė dėmesį, kad lyginti šios bylos su „Jukos“ lyderio Michailo Chodorkovskio teismu negalima. Pastarasis verslininkas kritikavo Vladimiro Putino režimą ir turėjo politinę programą, o V.Jevtušenkovas visada buvo lojalus Kremliui, skyrė pinigus įvairiems jėgos struktūrų projektams, pavyzdžiui, pasiruošimui olimpiadai.
Dabartinę Rusijos politinę sistemą jis įvardijo kaip autokratinę kleptokratiją.
Norint suprasti Rusijos valdžios veiksmus, būtina įsisąmoninti faktą, kad viską lemia diktatoriaus, vieno ar kito, esančio Kremliuje, interesai. Kažkada tai buvo Stalinas, o dabar V.Putinas.
„Modernios Rusijos užsienio politika yra V.Putino asmeniniai interesai“, – teigė A.Piontkovskis ir paaiškino, jog dabartinio Rusijos prezidento tikslas yra išsilaikyti valdžioje amžinai, nes, kitu atveju, jeigu būtų pašalintas iš valdžios, jam grėstų atsakomybė už atliktus darbus.
Komentuodamas Maskvos elgesį Ukrainos ir ES asociacijos sutarties klausimu, Kremliaus kritikas paminėjo, kad sutartis svarbi dėl to, jog, reformavusi savo sistemą pagal europietišką modelį, Ukraina galėtų būti tapusi pavyzdžiu ir Rusijai, o to mažiausiai nori V.Putinas. Jis pabrėžė kad Ukraina, skirtingai negu Baltijos šalys, visada buvo Rusijai „sava“ ir artima valstybė.
Svečias pabrėžė, kad visai neseniai V.Putinas pareiškė, kad Kazachstanas niekada neturėjo valstybingumo ir labai greitai Rusijos propagandinė mašina pradėjo kalbėti apie etninių rusų problemas Kazachstane.
A.Piontkovskis taip pat sulygino V.Putino kalbą, teisinant Krymo aneksiją, su nacių Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio kalba Sudetų krašo okupacijos išvakarėse.
Kremliaus klikos vartojimas „rusiškojo pasaulio“ terminas, idėja apie „rusiškų žemių“ suvienijimą panaši į A.Hitlerio vykdytą politiką, o neseniai V.Putino pasakytas terminas „nacionaliniai išdavikai“ yra visiškas sovietinių laikų reliktas, tikino jis.
„Rusų pasaulis“ aprėpia ir rusakalbes Latvijos, Estijos dalis, Šiaurės Kazachstaną. Svečias pabrėžė, kad visai neseniai V.Putinas pareiškė, kad Kazachstanas niekada neturėjo valstybingumo ir labai greitai Rusijos propagandinė mašina pradėjo kalbėti apie etninių rusų problemas Kazachstane.
Vis dėlto, Rusijos valdžios kritikas teigė, kad Kazachstanas yra saugomas Kinijos ir jam nekyla tokia grėsmė kaip Europos šalims.
„Sovietų Sąjungos žlugimas suprantamas kaip katastrofa Kremliuje, klaida, kurią reikia ištaisyti XXI a.“, – tikino A.Piontkovskis, kuriam Rusijoje buvo iškelta byla už ekstremizmą.
Jis teigė, kad revanšistinės nuotaikos itin gajos Kremliuje, o pastarasis jas artikuliuoja, pasitelkdamas masinę propagandą. A.Piontkovskis priminė, kad A.Hitleris irgi pasitelkė propagandą, kuri vyko nuolatos, o dabar, su televizijos pagalba, ji tapo dar efektyvesne.
„Nacionalistinė propaganda efektyvesnė nei komunistinė, nes nėra tokia abstrakti, ji apeliuoja į konkrečią tautą“, – pabrėžė A.Piontkovskis ir kaip tokį propagandos pavyzdį pateikė V.Putino pareiškimą apie neva unikalų rusų genetinį kodą.
Diskusijoje politologas paminėjo, kad mitologija yra reikalinga kiekvienam diktatoriui tam, kad būtų patraukli masėms ir pateisintų jo vykdomą politiką.
A.Piontkovskis teigė, jog Kremliuje yra dvi konkuruojančios grupuotės – liberalai ir jėgos struktūrų darbuotojai.
„Ilgą laiką daug kas tikėjosi, kad liberalai iškels savo kandidatą, kuris galėtų mesti iššūkį V. Putinui. Tačiau jie (liberalai) bijojo žmonių labiau negu Putino. Kadangi jie patys yra
„prisidirbę“, visi po revoliucijos pradėtų jų klausinėti apie turimo turto kilmę. Jie nekenčia Putino, bet supranta, kad Putinas juos apsaugo“, – situaciją Kremliuje paaiškino svečias.
A.Piontkovskis įsitikinęs, kad kovojant su Rusijos veiksmais Ukrainoje svarbu pasitelkti visas finansines priemones, kurios galėtų sugriauti Kremliaus režimą. Ne mažiau svarbia užduotimi, politologo, teigimu, yra Vokietijos patraukimas į tų šalių, kurios Rusiją vertina be iliuzijų, stovyklą.
„Vakarai turi visus instrumentus, būtinus sustabdyti Putiną“, – įsitikinęs A.Piontkovskis.
VU TSPMI svečias negailėjo gerų žodžių ir Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurią pavadino viena iš ryškiausių lyderių, kovojant su putinizmu.
„Vakarai turi visus instrumentus, būtinus sustabdyti Putiną“, – įsitikinęs A.Piontkovskis.
Į klausimą, ar ryžtųsi Rusija panaudoti branduolinį ginklą prieš Baltijos šalis, kuriose gyvena nemažai rusų, jis atsakė: „Sveikinimai, prieš Baltijos šalis Rusija nepanaudos branduolinio ginklo“. A.Piontkovskis mano, kad norint užimti šias valstybes galima panaudoti ir ne tokias radikalias priemones. Vis dėlto, jo teigimu, Kremliui visiškai nerūpi žmonių aukos ir gyvybės. Pavyzdys – Čečėnijos karas.
„Bombarduojant Grozną, daugelis žuvusiųjų buvo rusai, nes čečėnai buvo pabėgę į kaimus“, – paminėjo svečias.
„Žmonių gyvybės šiems žmonėms (Kremliuje) yra žemiau nulio“, – Rusijos valdžios požiūrį į eilinius žmones apibendrino A.Piontkovskis.
