„Su mirtimi gal ir įmanoma susitaikyti, bet su iš piršto laužtais kaltinimais ir šmeižtu – niekuomet“, – šiandien sako mirusiojo tėvas Aleksandras Ūsas.
Ekspertų išvados atrišo tyrėjams rankas nutraukti ikiteisminį tyrimą, padėti tašką skandalingai išgarsėjusio jauno vyro mirties byloje. Tačiau kodėl oficialiomis išvadomis nelinkę tikėti Andriaus būseną matę ir stebėję artimieji? Kodėl jie nuo pat pradžių įrodinėja, kad psichologinį terorą vykdę jo priešininkai sąmoningai siekė Andriaus mirties?..
„Jis toks išbalansuotas buvo. Taip man visą laiką buvo baisu dėl jo. Mes matėm, kaip jis buvo kankinamas it karštu lygintuvu“, – jau po sūnaus mirties ašarodama laidos žurnalistams pasakojo Andriaus mama Aldona.
Kas jis – Andrius Ūsas? Žmogus, teisybės paieškų kelią pradėjęs eiti nuo vėlaus 2009-ųjų lapkričio 29-osios vakaro, kai telefonu išgirdo Drąsiaus Kedžio kaltinimus dėl jo dukters tvirkinimo ir grasinimus susidoroti. 35-erių vyras, netikėtai apšauktas išsigimėliu ir parazitu. Vyras, visa savo esybe gynęsis nuo puldinėjimų ir nuolatinio persekiojimo. Vaikščiojęs lydimas apsaugos, su legaliai savigynai išduotais ginklais ir su neperšaunama liemene. Tikėjęs greita bylos atomazga ir nenumaldomai artėjančia atpildo valanda. Tačiau nenumatęs svarbiausio, – kad jo pasipriešinimo kelias pasibaigs mirtimi. 2010-ųjų birželio 12-ąją, atokiame Dzūkijos kaimo šunkelyje prie prilyto, žolėmis apaugusio pakelės griovio.
„Jei dėl Drąsiaus Kedžio prokurorai kreipėsi net į Švedijos specialistus, tai kodėl jie ranka numoja į Andriaus Ūso artimųjų pageidavimą“, – sako patyręs advokatas A.Liutvinskas.
Jau antradienį 19.40 val. laidoje „Abipus sienos“ – iki šiol niekur nerodyta filmuota medžiaga ir naktiniai pokalbiai su Andriaus Ūso artimaisiais, prabėgus vos kelioms valandoms po žinios apie kraupų radinį.
