„Liūdėdamas atsisveikinu su neeilinio talento ir neeilinės asmenybės šviesos Poetu. Sakoma, kad žynys ir poetas turėtų būti vienas asmuo. Būtent tokiu Lietuvai ir buvo Justinas Marcinkevičius, kurį jo talento gerbėjai vadino vienu giedančiu žodžiu – dainius. Poeto kūryba jau seniai priklauso Lietuvos literatūros aukso fondui, o kelios lietuvių kartos varge ar laimėje, sveikindami ar atsisveikindami kartoja savomis tapusias poeto eiles. Todėl gal ir nekeista, kad šįkart lūpos vietoj paskutiniojo „Sudiev“ bei „Amžinąjį atilsį“ šnabžda „Mažvydo“ finalo eilutes: „El-ie tai „Lie“, „tė-u“ tai „tu“, „vė-a“ tai „va“... Ar girdit? Kartokite. Kartokit ir klausykit – LIE-TU-VA.“
Pasak premjero, Sąjūdžio lietuvybės pradžia formavosi su Justino Marcinkevičiaus eilėraščiais. „Mes, ypač mūsų karta, mes visi užaugome su „Mindaugu“, su „Katedra“, su „Mažvydu“. Didžioji mūsų Sąjūdžio lietuvybės pradžia formavosi kartu su J.Marcinkevičiaus eilėraščiais“, – trečiadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.
Pažymėjęs, kad tai „išties liūdna valanda, kurią Lietuva neteko didžiojo poeto, tikrai didelio žmogaus“, A.Kubilius sakė tikįs, kad šviesus tautos dainiaus atminimas ir Lietuvos pasididžiavimu tapę jo kūriniai bei darbai ugdys ir mokys esminių gyvenimo tiesų dar ne vieną Lietuvos piliečių kartą.
„Man teko augti ir gyventi J.Marcinkevičiaus kaimynystėje, todėl tikrai noriu išreikšti kuo nuoširdžiausią užuojautą velionio žmonai, dukroms, Ramunei, Jurgai, visiems artimiesiems“, – sakė A.Kubilius.
