„Šis Seimas, matyt, turės dėl to (dėl Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarties – BNS) apsispręsti, bet kitam Seimui liks esminiai sprendimai dėl atominės elektrinės ekonominio veikimo reikalų: kaštų, būsimos elektros kainos, valstybės įsipareigojimų“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė A.Kubilius.
Jis patvirtino, kad Lietuvos, būsimos strateginės investuotojos – Japonijos ir JAV kompanijos „Hitachi-GE Nuclear Energy“ bei trijų Baltijos šalių energetikos įmonių derybos gali užtrukti dar metus-pusantrų.
„Derybos dėl projekto ekonominės naudos ir dėl to, kiek ir kaip jį galima padaryti dar naudingesnį ir patrauklesnį, vyks toliau – dar, matyt, gerus metus ar pusantrų. Kitas Seimas dar turės ką spręsti šiuo klausimu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime pareiškė premjeras.
Jis teigė neturintis žinių, kad projektu abejoja Latvija ir Estija: „Nežinau, kas tokius signalus ir kur girdi“.
Anot A.Kubiliaus, praėjusią savaitę Lietuvoje susitikę Baltijos šalių premjerai paragino šalių energetikos kompanijas sparčiai tęsti derybas, kad iki birželio pabaigos būtų pasirašyta koncesijos sutartis.
„Jeigu projektas pasirodys ekonomiškai nenaudingas, tai ne tik Latvija ir Estija jame nedalyvaus, jame nedalyvaus ir Lietuva“, – sakė premjeras.
A.Kubilius prognozuoja, kad koncesijos sutartis gali būti parafuota kovo pabaigoje, pradinė akcininkų sutartis – balandį-gegužę, tuo pat metu turėtų būti įsteigta VAE projekto valdymo bendrovė.
Norėdama įgyvendinti projektą, Lietuva turi kuo skubiau, jau per artimiausius mėnesius priimti politinius sprendimus ir neatšaukiamus finansinius įsipareigojimus. Pasak spaudos, visiškai nebeatšaukiamą sprendimą – galutinį investuotojų įsipareigojimą (angl. Finai Investment Decision, FID) – bus galima priimti tik maždaug po pusantrų metų – 2013-aisiais.
Šį dokumentą galima pasirašyti tik iki galo suderinus visus teisinius ir finansinius dokumentus, įskaitant labai sudėtingą kreditavimo ir finansavimo schemą, kuri kol kas dar rengiama, rašė „Veidas“.
Tuo tarpu politinis sprendimas, kurį reikia padaryti nedelsiant ir kuris, anot „Veido„, bus nedviprasmiškas ženklas japonams, kad Lietuva, Latvija, Estija dalyvaus VAE statyboje, – yra koncesijos sutarties su „Hitachi“ pasirašymas – sutarties projektą turi patvirtinti Vyriausybė bei Seimas. Kartu reikia pasirašyti ir akcininkų sutartį, kuri numatys būsimųjų VAE statybos projekto bendrovės akcininkų dalis.
A.Kubilius ketvirtadienį pakartojo, kad elektros gamybos savikaina atominėje elektrinėje būtų apie 7-10 centų už kilovatvalandę, neįskaičiuojant paskolų kainos, tačiau paskaičiavus kuro kainą, elektrinės veiklos kaštus, jos uždarymą, atliekų laidojimą.
Anot jo, paskaičiavus AE gaminamos elektros galutinę kainą su paskolų grąžinimu – jas reikėtų mokėti 18 metų – bei turint galvoje, kad rinkos kaina po 2020 metų bus 17-25 centų, ji pirmaisiais 18 elektrinės veiklos metais būtų mažesnė negu rinkoje.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis prognozuoja, kad iki 2040-ųjų, kai bus mokamos paskolos, elektra gali kainuoti apie 30 centų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys Algirdas Jaruševičius šią savaitę Seime vykusioje diskusijoje apie energetinę nepriklausomybę pareiškė, kad šių dienų kainomis įvertinus projektavimo, paruošiamuosius, statybos darbus, eksploatavimą ir kitas nenumatytas išlaidas, elektros gamybos savikaina naujojoje atominėje elektrinėje gali būti daugiau nei 40 centų už kilovatvalandę.
2009 metų pabaigoje uždarytos Ignalinos atominės elektrinės gamybos savikaina buvo apie 6 centai, o šiuo metu elektros rinkos kaina Lietuvoje yra apie 18 centų.
Lietuva tikisi, kad dalyvaujant strateginiam investuotojui Japonijos kompanijai „Hitachi“, taip pat trijų Baltijos šalių energetikos įmonėms, jėgainė bus pastatyta iki 2020 metų. Skaičiuojama, kad nauja atominė elektrinė kainuos iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), 50-70 proc. jos vertės turėtų finansuoti Japonijos, JAV ir Europos bankai.
Šiuo metu Lietuva importuoja daugiau nei pusę jai reikalingos elektros energijos.
