I.Šimonytė apgailestavo, kad kol kas politikai to nesiūlo. Jie, kaip gerai žinomame kaukazietiškame anekdote tik žada, kad „Visko visiems bus ir niekam nieko už tai nebus“.
Pasak jos, dėl to žmonės iki šiol tikisi, kad lyderiai viską jiems duos, nors iš tikrųjų jais nė netiki.
Mes išsirenkame Seimą ir rytoj jį prakeikiame. Daugelis mūsų gulasi ir keliasi su mintimi, kad visi vagiai, nors jų nė nepažįstame, – sakė I.Šimonytė.
„Mes išsirenkame Seimą ir rytoj jį prakeikiame. Daugelis mūsų gulasi ir keliasi su mintimi, kad visi vagiai, nors jų nė nepažįstame“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ji pripažino, kad pasitikėti lyderiais žmonės nori iš prigimties, o tai įrodo faktas, kad dėl mažų dalykų – kas sutvarkys laiptinę, iškuops pamiškes, nuveš kaimynų vaikus į būrelį – Lietuvos žmonės puikiai moka susitarti.
Tačiau sunkiau susitarti dėl visą valstybę apimančių dalykų, pavyzdžiui, kokia išsilavinusi turi būti visuomenė, kokio dydžio turi būti Lietuva, kiek efektyvus ir skaidrus turi būti viešasis sektorius.
Susitarti dėl to, pasak I.Šimonytės, sunku, nes daugelis žmonių tiki, kad gali nusileisti specialistas ir dangaus ir viską padaryti taip, kad niekam nieko nereikės daryti.
„Žmonės tiki, kad jų yra. Deja, taip nebūna“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Pasak jos, todėl vietoj popierinio mokesčio akmens ant ratukų po miestą geriau tampyti vieną valstybės tarnautoją, vieną gaisrininką, porą policininkų, po tris mokytojus ir gydytojus, penkis pensininkus, keletą neįgaliųjų, būrį vaikų, ligoninės lovą, asfalto šmotą, karvę ir fortepijoną – tai, kas iš tikrųjų yra to akmens turinys, ir užduoti sau klausimą, ką numesime, kad našta būtų lengvesnė.
A.Kubilius turi svajonę
Po I.Šimonytės į tribūną stojęs A.Kubilius taip pat bandė prajuokinti suvažiavimo dalyvius.
„Prisiminiau, negali būti taip, kad nebūtų kaip nors“, – savo kalbą pokštu pradėjo A.Kubilius.
Jis tikino, kad tokią gražią dieną nesinori kalbėti liūdnai, todėl pasižadėjo patylėti apie dabartinę valdžią.
„Apie šiandieninę valdžią šiandien pasižadu daugiau nieko blogo nepasakyti. Apie tokią valdžią galima – tik arba gerai, arba nieko. Aš renkuosi antrą variantą“, – sakė A.Kubilius.
Jis tikino, kad yra daug problemų: skurdo, nelygybės, alkoholizmo, korupcijos, Kremliaus agresijos, Europos chaoso, Amerikos prezidentinių linksmybių ir visa tai kelia nerimą, kelia susirūpinimą.
Žinau, kad pasižiūrėjęs į veidrodį, dažniausiai matau rūstų, susirūpinusį, nesišypsantį veidą. Plaukų stoka ant viršugalvio tai neišvengiamai paryškina, – juokavo A.Kubilius.
„Tačiau, jeigu vien apie tai kalbėsime, patys save varysime į depresiją, nepaisant gražios dienos. O tai pavojinga“, – sakė A.Kubilius.
Konservatorių frakcijos seniūnas Seime pasiūlė verčiau kalbėti apie svajones.
„Žinau, kad pasižiūrėjęs į veidrodį, dažniausiai matau rūstų, susirūpinusį, nesišypsantį veidą. Plaukų stoka ant viršugalvio tai neišvengiamai paryškina. Atrodytų, toks vaizdas turėtų nederėti su tokiu romantišku reiškiniu, kaip svajonė“, – juokavo jis.
Tačiau A.Kubilius tikino visada turėjęs daugybę svajonių – nuo tapimo kosmonautu iki to, kad Lietuva gyvens kaip Švedija.
„Šiandien kalbu apie naują „lietuvišką svajonę“ – apie paprastą svajonę, kad kiekvienas lietuvis turėtų geras galimybes savo rankomis, savo protu ir užsispyrimu realizuoti savo svajonę čia, Lietuvoje, čia kurtis su savo laimingą šeimą, čia džiaugtis ir auginti savo vaikus. Tai paprasta svajonė – svajonė, kad Lietuvoje būtų galima gyventi ir dirbti bei užsidirbti taip, kaip gyvenama Airijoje, Britanijoje ar Vokietijoje“, – sakė A.Kubilius.
Anot jo, tokią svajonę galima pasiekti per 15 metų.
„Mes galime įsiveržti į Europos stipriausių, labiausiai pasiturinčių šalių penketuką“, – sakė jis.
A.Kubilius rėmėsi Airijos pavyzdžiu, kuri iš autsaiderių per keliolika metų tapo viena iš Europos lyderių. Pasak jo, dabar konservatoriai turi aiškų planą, kaip pakartoti Airijos sėkmės istoriją čia, Lietuvoje.
„Tai darome ne tam, kad Lietuva taptų panaši į Airiją, – mes buvome ir liksime Lietuva, – bet tai darome tam, kad lietuviai savo sėkmę ir laimę kurtų čia, Lietuvoje, ir kad Lietuva būtų dar viena sėkmės istorija, kokia ne taip senai buvo ta pati Airija.
Tada Lietuva nebemažės, o augs ir stiprės, nebebijosime ne tik Rusijos, bet ir demografijos, bus mažiau skurdo ir mažiau girtuoklystės, nes bus galima normaliai uždirbti, ne tik Vilniuje ar Klaipėdoje, bet ir Šalčininkuose, kurių lenkiškos dainos bus dainuojamos Lietuvos dainų šventėje, kartu su gudiškomis ir žydiškomis. Ir, be abejo, lietuviškomis. Tokia Lietuva drąsiai ir sąžiningai žiūrės į savo praeitį, ir drąsiai, su drąsia viltimi žiūrės į savo ateitį. Ir mūsų sėkmė bus įkvepiantis pavyzdys ne tik Ukrainai ar Gruzijai, bet ir Rusijai bei Baltarusijai”, – sakė A.Kubilius.
