08 04

Anesteziologijos ir renimatologijos istorija Lietuvoje: ponas Sabonis niekaip netilpdavo ant vieno stalo

Lietuvoje nuo 1968 metų iki šiol veikia Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugija (LARD) – viena iš ilgiausiai šalyje esančių ir medikus vienijančių organizacijų. Tačiau datos ir faktai, kongresų ir konferencijų skaičiai yra tik viena darbo pusė. Už faktų bei skaičių yra žmonės, kūrę Lietuvos anesteziologijos ir reanimatologijos istoriją ir dirbę, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų saugesnės.
Operacinė 1928 m.
Operacinė 1928 m. / Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotr.

„Jų istorijos ir profesinės patirtys, kaip ir daugelis dalykų, gali užsimiršti. Tačiau be jų šiandien nebūtume tokie, kokie esame.

Tai – žmonės, savo rankomis prisilietę prie svarbių ir skaudžių Lietuvai įvykių: gyvenę ir dirbę okupacijos metais, iš ligoninių ilgai neišėję po kruvinos Sausio 13-osios, matę Medininkų tragediją, lydėję popiežių Joną Paulių II jo viešnagės Baltijos šalyse metu, dalyvavę pirmoje širdies transplantacijoje Lietuvoje“, – teigia draugijos nariai.

Faktai ir žmonės

Operacijų metu slopinti skausmą Lietuvoje pradėta XIX a. viduryje, kai gydytojas chirurgas L.Liachovičius 1847 m., praėjus keliems mėnesiams po eterio narkozės atradimo, ją pritaikė per operaciją Vilniuje. Eteriui įkvėpti jis naudojo savo sukonstruotą aparatą.

1947 m. chirurgas V.Kuzma išleido pirmąjį anesteziologijos vadovėlį lietuvių kalba „Skausmas ir skausmo malšinamosios priemonės“. 1955 m. Kauno respublikinėje klinikinėje ligoninėje V. Mikalauskas per operaciją panaudojo endotrachėjinę narkozę.

Anesteziologo pareigybė Lietuvoje atsirado tik 1958 m. J.Gumauskas buvo pirmasis Kauno medicinos universiteto klinikų anesteziologas. Iki 1961 m. čia dirbo tik du anesteziologai, iki 1964-ųjų – devyni.

1957–1967 m. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje veikė Vaikų chirurgijos, Vaikų ortopedijos, Traumatologijos, Ginekologijos ir akušerijos skyriai. Dvi anesteziologės – gydytojos R.Jurgutytė ir B.Podlesnaja (vaikų chirurgė ir akušerė-ginekologė) – juose atlikdavo narkozes dienos metu. Naktimis per operacijas nuskausmindavo seserys anestezistės kaukės aparatu. Sunkiais atvejais būdavo kviečiamas gyd. R.Koposovas (iš 1-osios tarybinės ligoninės). Anesteziologijos ir reanimacijos skyrius savo veiklą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje pradėjo 1967 m.

Nuo 1960 m. anesteziologija Lietuvoje tapo atskira medicinos šaka. Platus anestezijos naudojimas susijęs su R.Koposovo darbais Vilniuje ir J.Gumausko – Kaune.

Pirmieji defibriliatoriai svėrė per 30 kilogramų

Gydytojas Algirdas Antanas Ručinskas yra vienas iš tų, kurie prisilietė prie draugijos ištakų. Profesinę veiklą medikas pradėjo 1962 m. Vilniaus universiteto Vaistų sintezės laboratorijoje. Nors savo karjeros pradžioje A.A.Ručinskas dirbo moksliniu bendradarbiu, tačiau pasakoja, kad jam nepatikę su nuskausminimu susiję eksperimentai, kurie buvo atliekami su žiurkėmis – spaudžiant jų uodegą ir taip matuojant skausmą.

„Neturėjau tikslo atlikti mokslinio darbo – manęs tai nedomino, o labiau traukė dirbti pačioje ligoninėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis