Atšilimą pavadino mitu
Valstybių pažadai bus tušti, jei jos toliau investuos į naftą, dujas ir anglis, tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP26 įspėjo Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas.
Šis priekaištas nuskambėjo Škotijos mieste Glazge baigiantis didžiuliam renginiui, kurio dalyviams sunkiai sekėsi sutarti dėl priemonių, turinčių apsaugoti mūsų planetą nuo katastrofinio atšilimo.
Per derybas bandyta užtikrinti, kad būtų įgyvendintas 2015 m. Paryžiaus sutartimi nustatytas tikslas – neleisti pasaulio klimatui atšilti daugiau kaip 1,5-2°C, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Nepaisant nerimo, kad žmonija deda nepakankamai pastangų planetai išsaugoti, internete plinta aiškinimai, esą anglies dioksidas nėra didelė bėda. Mat pakanka augalų, kad jį sugertų.
„CO2 nėra problema. Žemė turi daugiau nei pakankamai sausumos ir vandenynų augalų jam apdoroti, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vienas Floridos gyventojas. – „Pasaulinis atšilimas“ yra mitas. „Klimato kaita“ nėra sukelta žmogaus. Tai yra natūralus, lauktas, nesustabdomas procesas. Visada taip buvo.“
Daug metų situacija nesikeitė
Mokslininkai tvirtina priešingai. Dėl įvairių žmonių atliekamų veiksmų susidaręs anglies dioksidas yra didžiausias pasaulinio šilimo kaltininkas.
Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas
Pernai jo koncentracija atmosferoje, palyginti su priešpramoniniais laikais (iki 1750 m.), buvo 48 proc. didesnė. 2020-ųjų gegužę koncentracijos vidurkis sudarė 417 dalelių milijonui – didžiausias kada nors užfiksuotas.
Kai kurios atmosferoje esančios dujos veikia lyg šiltnamio stiklas – sulaiko Saulės šilumą ir neleidžia jai grįžti į kosmosą, dėl to temperatūra planetoje palengva kyla. Vadinamasis šiltnamio efektas yra pagrindinė klimato pokyčių priežastis.
Dalis šių dujų susikaupia natūraliai, tačiau kai kurių (anglies dvideginio, metano, diazoto oksido/monoksido (vadinamųjų juoko dujų), fluorintų dujų) koncentracija stipriai auga dėl žmogaus veiklos.
Šiltnamio dujos susidaro deginant iškastinį kurą, kertant miškus (jie žaliuodami galėtų sugerti anglies dvideginį), dėl gyvulininkystės (karvės ir avys, virškindamos maistą, išskiria itin daug metano), trąšų, net dėl vandens garų.
Nuo XX a. vid. anglies dvideginio ėmė sparčiai daugėti. Jo koncentracija atmosferoje daugiau nei 10 tūkst. metų iki Pramonės revoliucijos buvo pastovi.
Deginant anglį ar gamtines dujas, maždaug 50 proc. anglies dvideginio lieka atmosferoje, po pusę likusio kiekio sugeria vandenynai ir žemė, medžiai bei kiti augalai.
Vandenynai sugeria vis daugiau CO2, tačiau ne be pasekmių. Jų vandens rūgštingumas nuo Pramonės revoliucijos pradžios prieš daugiau nei 200 metų sustiprėjo bemaž trečdaliu.
Tai turi įtakos vandenynų ekosistemai. Pavyzdžiui, austrėms ir koralams reikia tam tikros cheminės aplinkos, gal galėtų susidaryti pakankamai tvirti jų organizmai.
Dar daugiau – kai kurie tyrimai rodo, kad ir sausuma ne taip efektyviai iš oro sugeria anglies dvideginį, mat dėl pasaulinio šiltėjimo žemė sausėja ir praranda maistines medžiagas.
Kalifornijos San Diego universiteto Scripps okeanografijos instituto anglies dvideginio stebėsenos programos vadovas Ralphas Keelingas cituotą įrašą iš „Facebook“ įvertino kaip visiškai neteisingą.
„Faktas, kad CO2 daugėja, mums nurodo, kad augalai ir vandenynai nebegali pakankamai greitai sugerti iškastinio kuro atliekų“, – portalui politifact.com teigė jis.
Natūrali kaita yra lėtesnė
Klaidingas ir teiginys, kad mes neturime įtakos klimato šiltėjimui ar kad tai yra natūralus kaitos ciklas.
„Teiginys, kad Žemėje klimatas keitėsi anksčiau ir dar keisis ateityje, iš principo yra teisingas, – portalui 15min sakė Vilniaus universiteto Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Justinas Kilpys. – Tai lemia astronominiai Žemės orbitos svyravimai (Milankovičiaus ciklai).
Svarbiausiais skirtumas tarp šių natūralių svyravimų yra greitis. Astronominiai ciklai vyksta 20-150 tūkst. metų intervalais ir pokyčiai būna lėtesni. Žmonės tą padarė per 150 metų ir poveikis yra matomas (dabar temperatūra planetoje yra 1,1°C aukštesnė).“
Pašnekovo teigimu, nestabdant atmosferos taršos klimato poveikis tik didės ir pasireikš per ateinančius dešimtmečius.
„Taip, po 10-15 tūkst. metų Žemė keliaus naujo ledynmečio link, bet niekas iš žmonių nemąsto ir neplanuoja tokiais laiko masteliais, o žmonių sukelta klimato kaita daro poveikį jau dabar ir lems pokyčius artimiausius dešimtmečius (t.y. bus reali problema, veikianti dabar gyvenančių žmonių gyvenimus).“
Šiame tinklalapyje pateikiama informacija, kiek anglies dvideginio išmetama į orą įvairiose šalyse.
Per šimtmetį – 0,1°C, per dešimtmetį – 0,2°C
„Žmonės daro vis didesnę įtaką klimatui ir Žemės temperatūrai, degindami iškastinį kurą, kirsdami miškus ir užsiimdami gyvulininkyste, – tvirtina Europos Komisija (EK). – Tai gerokai padidina šiltnamio dujų kiekį atmosferoje, palyginti su tuo, kuris atsiranda natūraliai, kartu sustiprina šiltnamio efektą ir pasaulį atšilimą“.
Dėl natūralių priežasčių (Saulės radiacijos, ugnikalnių ir pan.) planetos temperatūra 1890-2010 m. pakilo vos 0,1°C. Dėl žmogaus veiklos ji kyla 0,2°C per dešimtmetį greičiu. Praėjęs dešimtmetis buvo šilčiausias nuo orų stebėjimo pradžios – vidutinė temperatūra 2019-aisiais, palyginti su priešpramoniniais laikais, buvo aukštesnė 1,1°C.
Jei šis skaičius pasiektų 2°C, baiminamasi stipraus neigiamo poveikio gamtai, žmonių sveikatai ir gerovei. Dėl to tarptautinė bendruomenė pripažįsta būtinybę neleisti vidutinei temperatūrai pakilti daugiau nei 1.5°C.
Naujausioje Tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje 234 autoriai, remdamiesi 14 tūkst. tyrimų, taip pat pažymėjo: „Vienareikšmiškai žmogaus įtaka šildo atmosferą, vandenynus ir žemynus.“
Kaip tik dėl to greičiausiai padažnėjo pasikartojančios karščio bangos ir sausros, gaisrai vienuose regionuose ir potvyniai – kituose.
NASA duomenimis, vidutinė temperatūra per kiek daugiau nei šimtmetį pakilo jau 1,18°C.
Agentūros teigimu, Žemės klimatas visuomet keitėsi ir 800 tūkst. metų dauguma pokyčių vyko dėl nedidelių planetos orbitos pasikeitimų, kurie nulėmė, kiek ji sulaukdavo Saulės energijos.
Bet šiandienė situacija nėra vien orbitos pokyčių rezultatas – 95 proc. tikimybė, kad daugelis pasikeitimų yra žmogaus veiklos nuo XX a. vid. rezultatas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
