2018 01 14

Angliško Lietuvos vardo keitimas: ką daryti, kad iš Lithuania taptume Lituania?

Lietuvoje mezgasi diskusija apie angliško Lietuvos pavadinimo keitimą. Idėjos šalininkai sako, kad tai užsieniečiams leistų lengviau suprasti, kur yra Lietuva, ir atneštų šaliai reklamos, tuo tarpu oponentai teigia, kad tokia idėja nelabai turi prasmės. Tačiau jei vis dėlto būtų apsispręsta, kad Lietuvos angliškas pavadinimas turi keistis, ką reikėtų daryti? Kaip panašioje situacijoje elgėsi kitos šalys?
Lietuvos vėliava
Lietuvos vėliava / „Shutterstock“ nuotr.

Geografė: šalių pavadinimai kartais keičiasi

Pasak Lietuvos geografų draugijos prezidentės Genovaitės Kynės, atvejai, kad šalis keistų savo anglišką pavadinimą, yra gana reti, bet precedentų yra buvę.

„Pasaulyje vyksta pavadinimų kaita. Vienas mums artimiausių – Estija. Paskelbusi nepriklausomybę ji prieš 100 metų atsisakė „h“ raidės (Esthonia). Reikėjo daugiau nei 10 metų, kad Estonia (be „h“) ir anglų kalboje taptų populiaresnė nei buvo Esthonia, maždaug apie 1930 m. padėta dažniau vartoti be h. Tiesa, dar daugelyje pasaulinių žodynėlių galima rasti Esthonia, tačiau juose rašoma, kad rekomenduojama vartoti sinonimą – Estonia“, – 15min sakė G.Kynė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Genovaitė Kynė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Genovaitė Kynė

Kitas įdomus atvejis, pasak geografės – Gruzija, kuri norėtų, kad Lietuva ją vadintų Georgija.

„Europoje vietovardis Georgia rašomas seniausiuose žemėlapiuose ir pasaulyje vartojamas toks pavadinimas. Išimtis yra buvosios sovietinės šalys, nes terminas „Gruzija“ atkeliavo iš rusų kalbos. Gruzijos vyriausybė prieš kelis metus kreipėsi į Lietuvos vyriausybę su prašymu Gruziją vadinti „Georgija“. Matyt, per mažai argumentų, nes pavadinimas mūsų šalyje nepakito.

Gruzijos vyriausybė prieš kelis metus kreipėsi į Lietuvos vyriausybę su prašymu Gruziją vadinti „Georgija“. Matyt, per mažai argumentų, nes pavadinimas mūsų šalyje nepakito.

Į tokį pat prašymą atsižvelgė Estija. Gal mes dar girdime, kad Gruzijoje esame „Litva“?“, – sakė G.Kynė.

Trečias atvejis, kurį paminėjo geografų draugijos prezidentė – Azijoje esantis Mianmaras. Ši šalis pavadinimą iš Birmos į Mianmarą pakeitė 1989 m., tačiau naujajam pavadinimui įsitvirtinti sekėsi sunkiai.

„Mianmaras daugiau nei 100 metų buvo britų kolonija, ir Birma yra žodžio „Mianmaras“ angliška transkripcija. Iki dabar net vietos gyventojai nesutaria dėl pavadinimo, o pasaulio enciklopedijose pasitaiko, kad rašoma Birma, o šalia Mianmaro Sąjunga arba atvirkščiai. Neretai kalbant apie šią šalį galima išgirsti ir pamatyti abu pavadinimus. Žemėlapiuose vis dažniau matomas Mianmaro pavadinimas, tačiau žmonių sąmonei pakeisti reikia laiko“, – teigė G.Kynė, priminusi dar vieną įdomų faktą – kad neseniai Mianmaras pasikeitė ir vėliavą, o naujoji – itin panaši į Lietuvos.

wikimedia.org/ Mianmaro vėliava
wikimedia.org/ Mianmaro vėliava

Ji sakė mananti, kad teisingiausiai būtų valstybes vadinti jų originaliais pavadinimais, tuomet mažiausiai būtų painiavos. „Kai Lietuva visame pasaulyje bus Lietuva ir žemėlapiuose bus rašomas šis pavadinimas, niekam nekis noras pasitikslinti“, – teigė G.Kynė.

Ką turėtų padaryti Lietuva, jei visgi nuspręstų keisti šalies pavadinimą? G.Kynės teigimu, pirmiausia turbūt reikėtų kreiptis į Jungtines Tautas, kur yra ekspertų grupė dėl geografinių pavadinimų keitimo ar įteisinimo. Šie ekspertai, anot jos, kiekvienais metais leidžia informacinį biuletenį su išsamiu paaiškinimu apie pavadinimų keitimą, atsiradimą ar įteisinimą per tuos metus.

Nors, pavyzdžiui, naujo Mianmaro pavadinimo įsitvirtinimas užtruko dešimtmečius, geografė mano, kad naujas angliškas Lietuvos vardas įsitvirtintų lengviau, nes neliktų tik vienos raidės, be to, anglišką pavadinimą vartoja ne visos, o tik anglakalbės šalys.

„Šiame technologijų amžiuje dažniau naudojame virtualius žemėlapius, todėl pakeisti pavadinimą būtų nesudėtinga. Svarbu tik, kad tas pavadinimas atsidurtų Jungtinių Tautų duomenų bazėje. Mano manymu, jeigu patys dažniau vartosime Lituania ar Lietuva, taip mus vadins ir kiti. O jeigu nuspręstume aukščiausiu lygiu keisti pavadinimą, tai dar sulauktume ir dėmesio, kuris valstybei reikalingas. Tuomet ne vienas žvilgterėtų į žemėlapį, kurgi ta Lietuva“, – teigė G.Kynė.

Ž.Mauricas: idėja turi sulaukti visuomenės palaikymo

Vienas aktyviausių angliško Lietuvos vardo keitimo šalininkų, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min pažymėjo, kad pagrindinių angliškų žodynų, pavyzdžiui, Oksfordo žodyno, sudarytojai į žodyną kasmet įtraukia tuos žodžius, kuriuos pradeda vartoti visuomenė, todėl rimtai ėmus keisti šalies pavadinimą į žodynus jis tikrai patektų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

„Dabar, jei neklystu, žodyno sudarytojai ir per „Google“ žiūri, kiek nauji žodžiai yra vartojami ir paplitę. Tarkime, tokie ką tik atsiradę žodžiai kaip „selfie“ gana greitai paplinta ir yra įtraukiami. Lygiai taip pat ir čia: iš pradžių žodyne būtų pateikiamos dvi žodžio versijos, vėliau liktų viena“, – sakė Ž.Mauricas.

Kaip ir G.Kynė, Ž.Mauricas sakė, kad keisdama anglišką pavadinimą Lietuva turėtų kreiptis į Jungtines Tautas.

„Politikams nereikėtų daug nieko daryti, tik kreiptis. Tai nieko nekainuotų. Pasakytume, kad toks ir toks pavadinimas tą patį reiškia ir viskas. Nieko daug keisti nereiktų – seni dokumentai su „h“ angliškame Lietuvos pavadinime, nauji dokumentai be „h““, – teigė ekonomistas.

Visgi Ž.Mauricas pažymėjo, kad daugiausia keičiant anglišką Lietuvos vardą turi lemti ne politikai – idėją turi palaikyti visuomenės dalis, kuriai tai aktualu.

„Turi būti visuomenės palaikymas. Ypač visuomenės dalies, kuri susiduria su tuo. Kuri gyvena užsienyje, kuri dažnai keliauja į užsienį.

Turi būti visuomenės palaikymas. Ypač visuomenės dalies, kuri susiduria su tuo. Kuri gyvena užsienyje, kuri dažnai keliauja į užsienį.

Nes kiti, aišku, priešinsis tai idėjai. Kai kurie žmonės išvis nesupranta, sako, kad Lietuvos pavadinimą nori keisti. Bet juk nenorima keisti Lietuvos lietuviško pavadinimo – tik anglišką. Čia skirtingi dalykai. Visuomenės nuomonės turi būti atsiklausta apklausų būda, kaip Lukiškių aikštės projektą vykdant buvo. O vėliau kreiptis į Jungtines Tautas. Ir tada parengti strategiją, suderinus su Turizmo departamentu, kad išnaudoti tą galimybę, nes vis tiek žiniasklaida, užsienio spauda rašys“, – sakė Ž.Mauricas.

URM: prie pavadinimo keitimo gali prisidėti ir privačios bendrovės

15min taip pat kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su klausimu, kaip turėtų atrodyti angliškas šalies pavadinimo keitimo procesas. Ministerijos atsakyme minimos ne tik Jungtinės Tautos, bet ir kitos organizacijos.

„Manytume, kad pakeitus šalies pavadinimą, reikėtų siekti pakeisti Jungtinių Tautų terminiją, visų pirma UNTERM ir UNGEGN bazėse, taip pat kreiptis ir į Tarptautinę standartizacijos organizaciją dėl valstybių kodų patikslinimo. Atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas ES ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, valstybėms ir netgi stambiomis kompanijomis, kurios teikia paieškos, žemėlapių, naujienų ir kt. paslaugas ir produktus“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos atsakyme.

Kaip pavyzdį ministerija pateikė panašų atvejį – praėjusiais metais Čekijos Respublika greta oficialaus pavadinimo „Czech Republic“ įsivedė trumpąjį pavadinimą „Czechia“.

„Kaip rodo šios šalies patirtis, trumpasis šalies pavadinimas pradėjo lengviau prigyti, kai jis pradėtas vartoti British Permanent Committee on Geographical Names (PCGN), CIA World Factbook, U.S. State Department, taip pat tokių kompanijų kaip „Google“ ar „Apple“ produktuose“, – nurodo Užsienio reikalų ministerija.

Dėl šios idėjos įgyvendinimo galimybės ministerija pasiūlė kreiptis į Vyriausybę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis