NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – neabejotinai taps ryškiausiu ateinančių metų įvykiu Lietuvoje.
Apie šio renginio prasmę galima kalbėti daug, tačiau būtina pabrėžti, kad tai, jog pasirinktas Vilnius, rodo didėjantį NATO rūpestį rytiniam flangui.
Tai taip pat ir didelis pripažinimas Lietuvai, tačiau su tuo seka ir milžiniška atsakomybė – kaip renginį suorganizuoti nepriekaištingai ir maksimaliai užtikrinti jo dalyvių saugumą.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tai – prioritetas nr. 1 ir taupyti saugumo sąskaita nesiruošiama.
Vis dėlto, kelis tūkstančius dalyvių ir žurnalistų sutrauksiantis viršūnių susitikimas greičiausiai paveiks įprastą paprastų miestiečių ir miesto svečių gyvenimo ritmą.
„Pergalės šventė“, – būtent taip būsimą Aljanso lyderių susitikimą prieš keletą dienų pavadino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, taip pat raginęs sąjungininkus stiprinti paramą Ukrainai.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Vilniaus – kaip renginio vietos – pasirinkimas rodo, jog Aljansas siunčia žinią apie Baltijos regiono saugumo užtikrinimo svarbą.
„Miesto gyvenimas gali būti paralyžiuotas“
Šalies pareigūnai tikina, kad nepaisant griežtų saugumo reikalavimų bus stengiamasi, kad renginys vilniečiams „trukdytų“ kuo mažiau.
Vis dėlto, policija pripažįsta, kad miesto gyvenimas liepos 11–12 dienomis gali būti paralyžiuotas.
„Remiantis kitų valstybių, kuriose vyko tokio ar panašaus pobūdžio aukščiausio lygio susitikimai, miesto gyvenimas gali būti paralyžiuotas“, – 15min teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
„Tikrai bus eismo ribojimų, nebus galima patekti į tam tikras vietas“, –pridūrė jis.
Konkrečios vietos, kuriose bus ribojamas eismas ir pėsčiųjų judėjimas, kol kas nėra skelbiamos, tai paaiškės artėjant renginiui, tačiau galima numanyti, kad ribojimų bus ir aplink pagrindinę renginio vietą parodų rūmus „Litexpo“, ir aplink viešbučius, kuriuose apsistos NATO šalių lyderiai.
Dėl to Lietuvos policija jau dabar siūlo gyventojams planuoti tas dienas praleisti ne šalies sostinėje.
„Konkreti informacija gyventojams bus suteikta artėjant renginiui, bet kas turi atostogų planų tai savaitei – siūlome rinktis ne Vilnių“, – pasakojo policijos atstovas.
Jo teigimu, saugumą ir viešąją tvarką sostinėje tuo metu užtikrins „gausios“ policijos ir kitų institucijų pajėgos.
„Dirbsime aukščiausiu parengties lygiu“, – pabrėžė R.Matonis.
Jau dabar aišku, kad susitikimo metu Vilniaus gatvėse bus stabdomi remonto darbai, tuo metu greičiausiai nebus leidžiami jokie kiti renginiai viešose vietose.
Be to, tomis dienomis dėl didelio susitikimo dalyvių skaičiaus užsisakyti viešbučio kambarį sostinėje turistams gali būti sudėtinga.
Juoba kad ir viešbučių Vilniuje gali nepakakti – dairomasi ir į Kauną.
Kokia renginio kaina?
Dabartiniais skaičiavimais, susitikimo organizavimui planuojama skirti 38 mln. eurų.
Ši suma yra bene 8 mln. didesnė nei buvusi prieš tai – taip nutiko dėl kylančių energijos kainų.
Vis dėlto, susitikimui skiriamas biudžetas, kuris, anot Lietuvos pareigūnų, yra gerokai mažesnis nei susitikimus organizavusių Lenkijos ir Ispanijos, bus tvirtinamas Seime kartu su kitų metų biudžetu.
„Liūto dalis“ pinigų turėtų būti skiriama pagrindinės renginio vietos – Lietuvos parodų ir kongreso centrui „Litexpo“ – pritaikymui pagal galiojančius NATO reikalavimus.
Tiesa, biudžetas dar gali keistis, tačiau tikslinti jo neketinama, nes „nesinori taupyti saugumo sąskaita“.
Pareigūnai pabrėžia, kad kol kas grėsmių, kurios trukdytų renginio organizavimui, nematyti, tačiau tarnybos ruošiasi įvairiems scenarijams – tam, kad lyderių saugumas būtų užtikrintas, svarstoma galimybė pasitelkti ne tik savus pareigūnus, bet ir kolegas iš užsienio.
Puse lūpų Lietuvos pareigūnai užsimena – Vilnius tomis dienomis greičiausiai bus bene pati saugiausia vieta pasaulyje.
Pagrindinės temos
Kol kas renginio, kuriame turėtų dalyvauti keletas tūkstančių svečių ir žiniasklaidos atstovų, darbotvarkė iki galo nėra aiški, tačiau Lietuvos pareigūnai užsimena apie galimas susitikimo temas.
Anot jų, pagrindinis Lietuvos tikslas susitikime yra siekis artinti karo niokojamą Ukrainą prie NATO, taip pat užtikrinti „realijas atitinkančius“ regiono, o kartu ir Lietuvos, saugumo gynybinius planus.
Be kita ko, susitikime tikimasi, kad pirmą kartą kaip visateisės narės dalyvaus Švedija ir Suomija, o galbūt bus patvirtintas ir naujas organizacijos generalinis sekretorius. Šiomis dienomis prabilta, kad tarp svarstomų kandidatų į NATO generalinius sekretorius yra ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Kol kas Švedijos ir Suomijos, daug metų besilaikiusių neutraliteto politikos, stojimą į NATO blokuoja Turkija ir Vengrija, vis dar neratifikavusios šių šalių stojimo į Aljansą dokumentų.
