Anonimiškumas – sąlyga, padedanti vaikams prabilti apie smurtą

„Pagalbos vaikams linijos“ koordinatorė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Jurgita Jankūnaitė pastebi, kad daugėja skambučių tėvų, susirūpinusių dėl smurto mokyklose ir galimai netinkamo pedagogų elgesio.

Santykiai su tėvais – viena dažniausių temų

15min paklausta, ar sulaukia skambučių iš vaikų, norinčių pasipasakoti apie sunkumus, su kuriais susiduria šeimoje, D.Vervečkienė atskleidė, kad tai antra pagal dydį pokalbių tema. Vien pernai apie santykius su tėvais norėjo pasikalbėti 2635 vaikai. Anot jos, dažniau „Vaikų linijos“ savanoriai sulaukia skambučių tik dėl santykių su bendraamžiais.

„Taip pat dažnas santykių su broliais ir seserimis klausimas. Tokio pobūdžio skambučių pernai buvo 772. Galime matyti, kad santykiai su artimaisiais vaikams rūpi, juos neramina ir kelia klausimų“, – pasakojo D.Vervečkienė.

Pasak pašnekovės, pasakodami apie tėvus vaikai dalijasi situacijomis, kurios pasitaiko dėl tvarkos namuose, mokymosi rezultatų, nepateisintų tėvų lūkesčių, vaikų pasirinkimų ir sprendimų įvairiose situacijose, draugų, su kuriais vaikai bendrauja, ir panašiai. Anot jos, ne mažiau svarbi tema, kurią vaikai dažnai mini pasakodami apie savo santykius su artimaisiais, – tėvų priklausomybės. Dėl to 2019 metais „Vaikų linijos“ savanoriai sulaukė 1375 skambučių.

Anonimiškumas leidžia vaikui pasidalyti tuo, ko pažįstamam niekada nepasakotų.

Atsiverti padeda anonimiškumas

Ar anonimiškumas – svarbus kriterijus, padedantis vaikams atsiverti ir išsipasakoti? D.Vervečkienės nuomone, tai labai individualu: „Yra vaikų, kurie pasiryžę kreiptis visur, kur tik gali sulaukti pagalbos, kiti gi – atsargesni. Tokie yra ir dalis skambinančių į „Vaikų liniją“. Anonimiškumas – svarbus kriterijus, leidžiantis vaikui pasidalyti tuo, ko pažįstamam niekada nepasakotų, padedantis prakalbinti tuos, kurie savo jausmus ir patyrimus laiko paslaptyje.“

Kartais, anot pašnekovės, tenka vaikus padrąsinti. Pokalbio pabaigoje, jeigu reikia, savanoriai su vaiku aptaria galimas alternatyvas, kurios padėtų situaciją „išjudinti iš vietos“, keisti, be to, padeda ieškoti jam labiausiai priimtinų būdų, stengiasi motyvuoti.

„Viena iš alternatyvų, – paaiškino ji, – ieškoti žmogaus savo aplinkoje, kuriuo vaikas pasitiki. Juo gali būti ir mokykloje dirbantis specialistas. Deja, dažnai vaikai šią alternatyvą atmeta motyvuodami baime, kad visi sužinos, arba gėdydamiesi kreiptis pagalbos į psichologą, kartais – nusivylę, nes anksčiau jau kreipėsi, bet naudos nepajuto.“

Siūlo pagalbą ieškant sprendimų

Kaip pastebėjo D.Vervečkienė, pasitaiko skambučių, kai vaikai nenori ieškoti sprendimo, tačiau reikalauja, kad savanoris konsultantas įvardytų, ką daryti. 15min kalbinta pašnekovė paaiškino, kad „Vaikų linijos“ tikslas – įgalinti vaiką aktyviai ieškoti, priimti sprendimą ir veikti jo link.

„Savanorio pasiūlyti sprendimai gali visai netikti konkrečiam vaikui jo situacijoje, ypač jeigu vaikas nėra nusiteikęs plačiau pasidalyti savo situacija. Tad vaiko ir „Vaikų linijos“ pokalbyje aktyvus sprendimo ieškotojas yra vaikas. Jeigu ieško išeičių, jų tikrai galime padėti atrasti“, – kalbėjo emocinės paramos koordinatorė.

Vida Press nuotr./Vaikas kalba telefonu.

Kaip reikėtų reaguoti pastebėjus, kad vaikas, pavyzdžiui, gyvenantis kaimynystėje, susiduria su problemomis šeimoje? Kaip jam padėti? 15min pašnekovė pabrėžė, kad kiekvieno piliečio pareiga yra tiesiog nebūti abejingam. „Vienas svarbiausių vaiko poreikių bendraujant su kitais, – paaiškino ji, – priklausyti, jaustis suprastam, priimtam, vertinamam. Įsikišdami į tėvų ir vaikų santykius, sakydami, kaip kam elgtis, ne visada galime padėti. Kartais situacija gali ir paaštrėti.

Vis dėlto, vaikui galime būti ausimi, kuri girdi, ką vaikas nori papasakoti, priimti jį tokį, koks jis yra, leisti jam pasijausti suprastam ir vertinamam. Susitikę su tėčiu ar mama galime mėginti išgirsti tėvų pusę, suprasti, kas vyksta, pokalbio metu rekomenduoti tėvų grupes ar kitus mokymus, kaip vieną iš būdų tarpusavio santykiams pagerinti, išmokti ir komunikuoti, ir išgirsti, ką nori pasakyti kitas.“

Smurtą patiriantys vaikai dažnai jaučiasi to nusipelnę

Kaip paaiškino 15min kalbinta D.Vervečkienė, skambučio sulaukę „Vaikų linijos“ specialistai stengiasi, visų pirma, suprasti situaciją, suteikti emocinę paramą, o prireikus – užtikrinti saugumą.

Smurtą šeimoje patiriantis vaikas dažniausiai jaučiasi kaltas, „nusipelnęs“ tokio elgesio.

„Svarbu, kad vaikai išdrįstų paskambinti ir pasidalyti tuo, kas jiems aktualu, jautru ar skaudina. Smurtą šeimoje patiriantis vaikas dažniausiai jaučiasi kaltas, „nusipelnęs“ tokio elgesio su juo, o kartais net nežino, kad gali būti kitaip. „Vaikų linijos“ savanoris tokiu atveju akcentuoja, kad tai, kas vyksta – netinkamas elgesys, dėl kurio vaikas nėra kaltas.

Taip pat skatiname vaiką pagalvoti apie jo artimoje aplinkoje esančius suaugusiuosius, kuriais jis pasitiki, į kuriuos, kilus grėsmei sveikatai ar gyvybei, jis galėtų kreiptis pagalbos. Taip pat informuojame apie „Pagalbos vaikams liniją“, į kurią vaiką galime tiesiogiai nukreipti“, – paaiškino ji.

Į „Pagalbos vaikams liniją“ kreipiasi ir vaikai, ir tėvai

Apie prieš dešimtmetį įsteigtos „Pagalbos vaikams linija“ veiklą sutiko papasakoti iniciatyvos koordinatorė, VVTAĮT specialistė Jurgita Jankūnaitė. 15min pašnekovė paaiškino, kad į „Pagalbos vaikams liniją“ gali kreiptis ir suaugusieji, ir vaikai, susidūrę ar savo aplinkoje pastebėję galimus vaiko teisių pažeidimus: psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą, nepriežiūrą.

„Linija įsteigta VVTAĮT, todėl teikiame ne tik emocinę pagalbą, bet ir imamės konkrečių veiksmų – informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, skambinančiajam sutikus, perduodame vaikų gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyriams, taip pat, pavyzdžiui, jeigu sulaukiame pranešimo apie smurto ar patyčių mokykloje atvejus, susisiekiame su ugdymo įstaiga, prašome imtis veiksmų, kad situacija keistųsi. Kitaip tariant, esame tarpininkai, „palydime“ situacijos sprendimo procese“, – paaiškino ji.

15min kalbinta J.Jankūnaitė pasakojo, kad dažniausiai kreipiamasi dėl šeimoje vaikų patiriamo fizinio bei psichologinio smurto, nepriežiūros. Anot jos, pastaruoju metu daugėja skambučių iš tėvų, susirūpinusių dėl vaikų patiriamo smurto švietimo įstaigose, netinkamo pedagogų elgesio.

Paskambinus nevyriausybinės organizacijos „Vaikų linija“ telefono numeriu 116 111, konsultacijas teikiantys savanoriai, identifikavę, kad reikalinga ne tik emocinė parama, bet ir tolesnė pagalba, skambučius nukreipia „Pagalbos vaikams linijos“ specialistams. Kaip paaiškino 15min pašnekovė, pokalbio metu garantuojamas konfidencialumas ir anonimiškumas. Taip pat į „Pagalbos vaikams liniją“ galima kreiptis ir tiesiogiai elektroniniu paštu info@pagalbavaikams.lt.