„Tik 11 proc. gyventojų, tikrindamiesi savo žinias, nepadarė nė vienos klaidos, o būtent viena klaida dažnai ir lemia, kad papuolame ant sukčių kabliuko.
Neramina tai, kad, įvertinus rezultatus, paaiškėjo, kad daugiausia klaidų daroma atsakant į iš pažiūros paprastus klausimus. Todėl akivaizdu, kad žinias apie tai, kaip atpažinti finansinius sukčius ir kokiais metodais jie veikia, turime tobulinti nuolat“, – teigia SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Trys dažniausios klaidos
Viena dažniausių gyventojų klaidų atsakant į saugumo internete testo klausimus, buvo klausimas, kuri Lietuvoje veikianti institucija gali prašyti asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų. Atsakyme buvo pateikiami keli variantai: jūsų bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, policija, niekas.
„Asmeninių prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenų neturi teisės prašyti niekas. Svarbu atminti, kad finansiniai sukčiai dažniausiai veikia bandydami apsimesti kuo nors kitu – jūsų banko darbuotoju, policijos pareigūnu ar svarbios valstybinės institucijos atstovu – ir taip sukelti pasitikėjimą. Tačiau prisijungimo kodų ir slaptažodžių negalima atskleisti niekam.
Nė viena iš šių institucijų iš tiesų niekada neprašys jūsų interneto banko slaptažodžio, programėlės „Smart-ID“ PIN kodų ar kitų asmeninių prisijungimo duomenų“, – pabrėžia A.Šapola.
Taip pat dažnai, spręsdami saugumo internete testą, gyventojai klydo vertindami, ar tinklalapis ir SMS žinutė yra tikri, ar sukurti sukčių.
„Kalbant apie SMS žinutes, svarbu žinoti, kad, pasinaudodami technologijomis, sukčiai vis dažniau pakeičia siuntėjo vardą ir pasivadina, tarkime, jūsų banko ar valstybinės institucijos vardu. Kadangi telefone žinutės grupuojamos pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė, patenkanti į tikro susirašinėjimo su banku ar institucija langą, gali pasirodyti įtikinama. Todėl visada svarbu kritiškai vertinti žinutės turinį ir atminti, kad bankas žinutėmis nesiunčia nuorodų į interneto banką, taip pat ir trumpinių ((//bit.ly)“, – sako A.Šapola.
Anot jo, netikros SMS žinutės dažnu atveju yra nuoroda ir į netikrą interneto banką, tad čia pravers tie patys patarimai – patikrinti adreso lauką, ar nėra gramatikos klaidų, koks yra logotipas ir dizainas. „Visais atvejais, kai jungiatės prie interneto banko, patariame patiems į naršyklę įvesti interneto banko adresą arba jungtis iš oficialaus banko interneto puslapio“, – teigia saugumo ekspertas.
SEB banko sukurtą nemokamą saugumo internete testą, apimantį klausimus apie dažniausiai finansinių sukčių kartojamą taktiką, Lietuvoje pildė daugiau kaip 120 tūkst. žmonių. Testą galima rasti ir žinias pasitikrinti – čia.
