Vaizdo įrašai su tokiais pasakojimais jau kurį laiką klajoja socialiniame tinkle „Facebook“.
Kai kuriuose taip pat skleidžiamas melas, esą „kirminai“ ar nanodalelės patenka į smegenis.
Nanodalelių ant testo pagaliuko tamponėlių žmonės „randa“, nors jos tokios mažos, kad matomos tik pro itin stiprų mikroskopą.
„Kirminų“ rado ir ant kaukės, ir ant testo
Vienos „Facebook“ vartotojos iš mūsų šalies sekmadienio rytą paskelbtu įrašu su komentaru „Kaukėse ir kirminų yra, prabunda jos, kai šilta yra“ per pusantros paros pasidalijo 4,8 tūkst. žmonių.
Beveik 2 min. trukmės vaizdo įraše neįvardyta moteris rusiškai pasakoja kaukę padėjusi ant virdulio ir pamačiusi ant jos kažką judant.
Galima suprasti, kad kaukė tyrinėjama pro mobiliojo telefono kameros objektyvą, vaizdą gerokai priartinus.
„Žiūrėk, kaip stipriai juda! – kažkam sako moteris. – Kas per nesąmonė? Motule švenčiausia… Kas dar nori nešioti kaukes, prašom… Negaliu, tai kirminai!.. (…) Atsiprašau dėl emocijų, bet aš ištikta šoko!“
Vėliau ji dar pakomentuoja, kad juodi siūleliai sukasi, ir suabejoja, ar tai nėra plaukeliai.
Gerokai ilgesnį vaizdo įrašą prieš savaitę su prierašu „keisti kirminai, rasti mikroskopu COVID testuose“ paskelbė skiepų nuo šios ligos priešininkas iš Rumunijos. Jame po mikroskopu atsiduria ne kaukė, o COVID-19 antigenų testas.
Beveik 8 min. trukmės vaizdo įraše, kuriuo iš rumuniškos paskyros jau pasidalijo 4,1 tūkst. žmonių, girdėti vokiečių kalba.
Pirmiausia neįvardytas ir savo veido nerodantis vyras pademonstruoja testo dėžutę, pabrėžia, kad ji nebuvo atidaryta, nenuplėšti specialūs lipdukai. Tuomet išima visas testui atlikti reikalingas priemones ir vis dar supakuotą specialų pagaliuką su tamponėliu, kuriuo imamas tepinėlis iš nosiaryklės, padeda po mikroskopu.
Norimą vaizdą mikroskopu „pagauti“ pavyksta ne iškart. „Nepakankamai dideli, kad būtų matomi“, – komentuoja vyras.
Galiausiai kompiuterio ekrane, kuriame matyti pro mikroskopą matomas vaizdas, pasirodo juodi brūkšneliai. „Čia! Matote?! Neturiu žodžių…“ – sureaguoja jis.
Po kurio laiko jis atsargiai išpakuoja pagaliuką ir vėl pakiša po mikroskopu. Vaizdas – analogiškas, vėl matyti juodi brūkšneliai. Vyras papučia ant tamponėlio šilto oro, brūkšneliai ekrane sujuda.
„Žmonės, kas tai? Kišate tai į nosį?“ – nuskamba retorinis klausimas.
Tuomet rodoma ištrauka iš kovo 7 dieną padaryto įrašo, kuriame matyti padidintas tamponėlio vaizdas (tiesa, visas pagaliukas nerodomas, tad tai gali būti ir paprasčiausias ausų krapštukas).
Filmuojantis žmogus nuo jo pincetu paima juodą siūlelį, padeda jį ant vandens lašo. Siūlelis akimirksniu sugeria vandenį ir šiek tiek pasisuka.
Mėgėjiškų analizių internete – ne viena
Panašių vaizdo įrašų, kuriame tyrinėjama medicininių kaukių ir testų tamponėlių sudėtis, internete esama ne vieno (keletą galima pamatyti čia, čia, čia).
Viename įraše vyras rusiškai aiškina apie „parazitus, kirminukus“ ant kaukių girdėjęs iš draugų Vokietijoje. Norėdamas įsitikinti, ar taip gali būti, jis sako Ispanijoje parduotuvėje nusipirkęs naujų kaukių ir įsigijęs nedidelį mikroskopą.
Kompiuterio ekrane taip pat matyti juodi brūkšneliai. Vyras svarsto, ar tai yra siūliukai, ar parazitai. „Ką nors tvirtinti, aišku, sunku, bet reikalas toks: pučiant šiltą orą, jie pradeda judėti labai keistai, ar ne?
Klausimas kitas: gal tai tik siūliukas, kuris, veikiamas temperatūros, juda, bet kodėl kiti nejuda? Būtent tie juodi, net nežinau, kaip juos pavadinti. Keistai reaguoja į šilumą. O jei paklius į plaučius, kaip elgsis? Irgi neaišku. Jei tik siūliukas, kodėl jis kitokios, tokios juodos spalvos?“
Net kelis vaizdo įrašus ir nuotraukas su panašiais vaizdais paskelbęs Tbilisio gyventojas paaiškino, kas esą čia dedasi. Jo įraše cituojama esą Sakartvelo medikė, astropsichologė ir vakcinų priešininkė Nona Agdgomelašvili, kuri anksčiau yra sakiusi, kad veido kaukės kenksmingos, nes verčia žmogų kvėpuoti anglies dioksidu. Tai yra melas, nes kaukės neblokuoja šviežio oro ir deguonies.
Citatoje ji kalba apie morgelono ligą – „dermatologinę, alerginę ir psichikos“, kurią vadina XXI amžiaus košmaru ir kuri tariamai kankina tūkstančius žmonių.
Ligos sukėlėjai esą pranoksta fantaziją, o kas ištinka jų kamuojamus žmones, esą matyta tik siaubo filmuose. N.Agdgomelašvili teigimu, šios ligos priežastis yra genetiškai modifikuoti organizmai.
Liga esą užkrečia visą kūną, bet išoriškai pastebima tik atsiradus žaizdelėms. Žmogus pajunta kankinantį niežulį, o „degančias“ žaizdas sunku pagydyti. Pasirodo mėlyni, balti ar juodi svetimkūniai – 1,5–2 cm ilgio parazitai. Sergančiajam atrodo, kad jo odą iš vidaus graužia kirminai, vabalai ar vabzdžiai, jaučia nuovargį.
Blizga sintetika, ne nanodalelės
Apie šią ligą kalbama įvairiuose pastarojo meto vaizdo įrašuose, kuriuose tyrinėjama medicininių kaukių ar tamponėlių sudėtis.
Viename įraše kalbanti moteris pagaliuką iš testo, kurį esą davė draugė, dengiančią medžiagą „tyrimo“ sumetimais net suplėšo pincetu.
Moteris atkreipia dėmesį, kad ant pagaliuko užvyniota vata, priešingai nei ausų krapštukų, yra ne balta, bet švyti sidabru.
Taip yra, kadangi ausų krapštukams naudojama gryna medvilnė, o testų tamponėliams rekomenduojamas tik sintetinis pluoštas.
„Facebook“ sausio pradžioje paskelbtame vaizdo įraše matoma testų, kuriems gaminti naudojamas poliesteris ir viskozė, „CLASSIQSwabs Dry Swab“ pakuotė. Abi šios medžiagos yra blizgios.
Moteris aiškina, esą testuose esama nanodalelių, kurios tariamai yra gyvos ir juda.
„Nanodalelės (atliekant testą – red. past.) įterpiamos tiesiai į jūsų galvas, – tvirtina ji. – Žinau, kad taip tikrai yra, nes ši medžiaga, šios sidabrinės gijos yra štai čia, jos lenda iš mano kūno. Jos vadinamos morgelonais.“
Iš tiesų šios dalelės yra tokios mažos – jų skersmuo tesiekia 1–100 nanometrų, kad plika akimi nematomos.
Buvo bandoma išsiaiškinti, ar su nanodalelėmis būtų galima sukurti efektyvesnius COVID-19 testus, tačiau jų nėra PGR testuose.
Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testai aptinka SARS-CoV-2 genetinę medžiagą. Iš nosiaryklės paimtą tepinėlį laboratorijoje patalpinus į specialų tirpalą, jei žmogus yra užsikrėtęs, pasigamina milijonai viruso RNR kopijų. Taip randamas užkratas.
Atliekant PGR testą, į smegenis neįterpiamos nei nanodalelės, nei mikroschemos, jos nepažeidžiamos, nes pagaliuku nėra pasiekiamos.
Johnso Hopkinso ligoninės (JAV) Medicinos departamento slaugių vadovė Neysa Ernst šį vaizdo įrašą įvertino kaip melagingą. Anot jos, tamponėliuose nėra jokio minėtos ligos užkrato.
Medikai ligą vadina įsivaizduojama
Minėta morgelonų liga sunkiai paaiškinama ir nėra patvirtinta mediciniškai. Jos kamuojami žmonės sako jaučiantys, lyg iš kūno būtų traukiami siūleliai, o po oda kas nors šliaužiotų. Bandydami ištraukti tuos siūlelius, žmonės tik susižaloja.
Bene pirmą kartą terminą morgelonai dar 1674 metais pavartojo anglų gydytojas seras Thomas Browne’as, aprašydamas vaiką, kurį išberdavo, o spuogelių vietoje atsirasdavo tarytum plaukeliai.
Moderniais laikais apie šią ligą prabilta 2001 metais, kai ją savo sūnui diagnozavo viena amerikietė. Dvimečiam berniukui ant lūpų atsirado žaizdelių, jis ėmė skųstis jaučiąs vabalus. Apžiūrėjusi pro vaikišką mikroskopą, moteris ant žaizdelių rado keistų spalvotų siūlelių.
Nors kai kurie tyrimai patvirtino, kad dalis žmonių tokiais atvejais tikrai kenčia nuo infekcijų, daugelis medikų šią būseną vertina kaip klejones (čia, čia, čia, čia). Dermatologai linkę šią ligą sieti ne su odos problemomis, o su psichika.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro atliktas didžiulis tyrimas nepatvirtino, kad šią ligą sukeltų parazitai ar bakterijos. Ant pacientų kūnų rasti pluošteliai buvo paprasčiausia medvilnė.
Amerikos infekcinių ligų draugijos atstovo dr. Aarono E.Glatto teigimu, morgelonų liga yra neuropsichiatrinis sutrikimas, nes pacientai kenčia nuo simptomų, kurie neturi jokios priežasties.
Judėti gali dėl bet ko, bet nereiškia, kad yra „gyvi“
Kas tuomet yra vaizdo įrašuose matomi juodi brūkšneliai ir kodėl jie juda, jei nėra gyvi organizmai?
Mažai daiktų yra sterilūs ir retas kuris namie, kur filmuojami tokie įrašai, gali užtikrinti idealią švarą. Ore pilna mikroskopinių dulkių, negyvų odos ląstelių ir augalų pluoštelių, kurie plika akimi nematomi, tačiau pro mikroskopą gali atrodyti bauginančiai.
Siūleliai gali judėti dėl įvairių priežasčių – skersvėjo, šilumos (viename įraše moteris aiškiai sako palaikiusi kaukę ant virdulio), kvėpavimo (kitame įraše vyras net kelis kartus papučia kaukės link šilto oro).
Įrašas apie nanodalelių terpimą į smegenis padarytas nuolat judančiu telefonu, todėl neaišku, ar juda ir tamponėlių pluoštas.
Be to, veikia ir elektrostatikos dėsniai – poliesteris yra statiška medžiaga. Nedidelis eksperimentas patvirtina, kad judėti galima priversti įvairius daiktus.
Užtenka pripūsti balioną ir patrinti jį į galvą. Kad ir kokio ilgio būtų plaukai, jie prikibs prie baliono. Ne dėl to, kad yra gyvi, o dėl elektrostatinio krūvio.
„Nėra jokio ženklo, kad rodomi daiktai būtų „gyvi“, – pabrėžė aiškinimus apie nepageidaujamus organizmus COVID-19 testuose paneigusi agentūra „Reuters“.
Gyvi organizmai, ypač mikroskopinio dydžio, nuolat juda, nenustygsta vietoje ir sukiojasi. Įrašuose matomi pluošteliai pajuda tik dėl išorės poveikio – oro gūsio, temperatūros.
Įrašą apie nanodaleles pavadinęs melagiena, Amerikos infekcinių ligų draugijos atstovas A.E.Glatto taip pat pabrėžė jo neigiamą poveikį:
„Pasitaikys žmonių, kurie to paklausys ir atsisakys vakcinos ar testo ir nebus tinkamai patikrinti.“
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų, kaip vienintelio informacijos šaltinio, ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
