Rusijos kariuomenei sprogdinant Ukrainos miestus ir žmones, du Lietuvos čiuožėjai pasirodys ant ledo per Rusijos mieste Sočyje rengiamą ledo šou – jau pasirodė vaizdo įrašai iš šio pasirodymo generalinės repeticijos.
M.Drobiazko Lietuvos pilietybė suteikta 1993 metais.
Abu su P.Vanagu jie 2000 metais yra apdovanoti Gedimino ordino Riterio kryžiais.
Nebuvo verta pilietybės
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nurodė, kad pasisakytų už pilietybės atėmimą iš M.Drobiazko, jei toks klausimas būtų svarstomas.
Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius pažymėjo, kad reikia atskirti du dalykus: pilietybės netekimą ir pilietybės atėmimą.
Kalbant apie pilietybės atėmimą, mūsų įstatymai to nenumato.
Pasak teisininko, Pilietybės įstatymas aiškiai sako, kad pilietybės atimti negalima.
Tačiau pilietybės galima netekti, jei asmuo padaro tam tikrus veiksmus – jeigu yra pagrindas netekti pilietybės.
Tų pagrindų, V.Sinkevičiaus teigimu, yra labai nedaug.
Pavyzdžiui, asmuo įgijo Lietuvos pilietybę pagal suklastotus dokumentus, asmuo stoja į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Vyriausybės leidimo, asmuo įgyja kitos šalies pilietybę ir negali kartu būti Lietuvos pilietis.
„Įstatyme nėra numatyta, kad galima būtų atimti pilietybę. Tai šiuo atveju aš manyčiau, kad pirmiausia reikia kalbėti apie tai, ar atsakingai yra teikiama pilietybė išimties tvarka. Nes norint suteikti pilietybę išimties tvarka, kaip šiuo atveju M.Drobiazko buvo suteikta, ji turi ne garsinti Lietuvą ir taip toliau, bet turi būti integravusi į Lietuvos visuomenę, – aiškino MRU profesorius.
– Tai buvo akivaizdu, kad ji neatitinka šio kriterijaus. Bet tas visuomenės, žiniasklaidos spaudimas, matyt, padarė savo ir buvo suteikta pilietybė išimties tvarka už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai. Tie, kurie teikia pilietybę, turi labai atsakingai priimti sprendimus ir neteikti pilietybės, jeigu tik koks nors, ypač – kitos valstybės pilietis, iškovoja kokią nors pergalę sporte ar panašiai. Tai yra jų verslas, jie iš to gyvena.“
V.Sinkevičius sakė, kad akivaizdu, jog M.Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta ne visiškai paisant įstatymo reikalavimų, laisvai interpretuojant, kad ji integravosi į Lietuvos visuomenę.
Vienas rodiklių, rodantis integraciją, pavyzdžiui, valstybinės kalbos mokėjimas. MRU profesorius kėlė klausimą, ar šokėja ant ledo tada, kai jai buvo suteikta Lietuvos pilietybė, ar dabar sugeba bendrauti lietuviškai.
„Antras dalykas – aiškiai, kad ji buvo neverta Lietuvos pilietybės išimties tvarka. Aš tą noriu pabrėžti – ji nebuvo verta Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka. Bet dabar atimti jos negalima. Nes prezidentas konstatavo, kad ji yra integravusi į Lietuvos visuomenę, yra Lietuvos visuomenės dalis ir panašiai.
Pilietybės atėmimą taiko paprastai tik totalitariniai, diktatoriniai režimai. Buvusi Sovietų Sąjunga taikė, kai atimdavo pilietybę ir disidentams neleisdavo grįžti į Sovietų Sąjungą. Kalbėti apie pilietybės atėmimą nėra jokio pagrindo“, – pabrėžė jis.
Parodė, kad yra Rusijos pusėje
Tačiau, kaip akcentavo V.Sinkevičius, tiek M.Drobiazko, tiek P.Vanagas yra apdovanoti valstybės apdovanojimais.
Valstybės apdovanojimų įstatyme, pasak teisininko, yra nuostata, kad asmuo gali netekti apdovanojimo, gali būti išbrauktas iš apdovanotų asmenų sąrašo, jeigu savo veikla pažemina apdovanotojo vardą.
„Tai šiuo atveju yra akivaizdus apdovanotojo vardo pažeminimas. Tai yra netiesioginis arba netgi tiesioginis Rusijos karo prieš Ukrainą palaikymas.
Sportininkai, kurie dalyvauja tokiuose projektuose, labai aiškiai parodo, kad jie yra Rusijos, agresorės, pusėje. Jie ignoruoja tarptautinę bendruomenę, Lietuvos užsienio politiką, nuostatas. Tai galima kalbėti apie valstybės apdovanojimų atėmimą. Taip, ir prezidentūra gali tai svarstyti ir čia labai nesunkiai priimamas sprendimas – prezidentas vienasmeniškai, surinkęs informaciją, gali priimti sprendimą“, – nurodė MRU profesorius.
Pasak V.Sinkevičiaus, ledo šou, kuriame dalyvauja P.Vanagas ir M.Drobiazko, yra veikla, kuri akivaizdžiai palaiko Rusijos agresiją, Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Negali suprasti, kaip žmogus, apdovanotas Lietuvos ordinais, prisiekęs Lietuvos Respublikai ištikimybę, gali pateisinti karą Ukrainoje. O jie tą daro. Tai yra labai smerktinas elgesys. Tai – nesuprantamas, nepriimtinas, netoleruotinas elgesys ir jis turi sulaukti pasekmių“, – teigė jis.
Geriausiu atveju naivūs, blogiausiu – cinikai
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, M.Drobiazko ir P.Vanagas yra politiškai neišprusę ir nesuvokia niuansų, kurie išryškėja jiems dalyvaujant T.Navkos ledo šou.
„Taip, iš tikrųjų jie siekia realizuoti save kažkokiame labai siaurame ir nepolitiniame veiksme. Bet realizuodami save jie iš tikrųjų kuria politinę akciją, kuri tikrai nėra naudinga nei jiems patiems, nei patriotiška, nei atsakinga“, – mano politologas.
Tačiau ar galima sakyti, kad šie šokėjai tokie naivūs ir nesupranta, ką daro, mano, jog tiesiog šoka, kuria grožį ir panašiai?
Anot L.Bielinio, reikėtų nustatyti tokį diapazoną: geriausiu atveju jie naivūs, blogiausiu – ciniški.
Vienintelis galimas Lietuvos valstybės veiksmas M.Drobiazko ir P.Vanago atžvilgiu, kaip aiškino teisininkas, yra valstybės apdovanojimų jiems atėmimas.
VDU profesorius mano, kad viešas pasmerkimas, visuomenės nusisukimas nuo šokėjų būtų didžiulė bausmė.
„Šiuo atveju viešo pasmerkimo, ko gero, jie sulauks ir tai tikrai nebus jiems lengvas dalykas“, – pažymėjo politologas.