Nelaimės Mildos gatvėje metu tik laimingo atsitikimo dėka niekas nenukentėjo. Tuo metu virtuvėje, kurios langą ir stogą apgadino užvirtusi didžiulė pušis, nieko nebuvo, tad gyventojams teks padengti tik finansinius nuostolius ir susiremontuoti būstą.
Vilniaus savivaldybė – nekalta
Pagalbos ranką jiems ištiesti gali nebent draudimo kompanija, jeigu buto savininkai buvo apsidraudę.
Vilniaus savivaldybė, besirūpinanti, kad grėsmę keliantys medžiai būtų nupjauti, šakos – apgenėtos, atsakomybės neprisiims. Visų pirma todėl, kad nebuvo gauta jokio skundo iš gyventojų apie pavojingą medį.
Net ir gavus skundą ne visada būna lengva medį pašalinti. Dalis gyventojų paprastai stoja piestu prieš norus nupjauti bent vieną medį, o jei tai didžiulė, ne vieną dešimtmetį augusi pušis, prieštaraujančių būna ne vienas.
Medis nebuvo supuvęs
„Po pirminės apžiūros nenustatyti jokie medžio ligos požymiai – nėra jokių puvėsių, tai žalias ir sveikas kamienas. Todėl labiausiai tikėtina, kad per pastarąsias dienas stiprus vėjas išjudino šaknis“, – sekmadienio popietę sakė Gintautas Runovičius, Vilniaus savivaldybės Želdinių skyriaus vedėjas.
Pirmadienio rytą meras Remigijus Šimašius teigė įpareigojęs parengti tvarką, pagal kurią būtų aišku, kokį ir kada medį galima nupjauti nederinant to su vietos bendruomene, nesikonsultuojant su gyventojais ir visuomenės atstovais, kurį medį būtina išsaugoti.
„Nes dabar tokios tvarkos nėra, todėl gana sudėtinga buvo susitvarkyti. Tikrai neketiname sunaikinti sostinės žaliojo rūbo, iškirsti daugybės medžių, tačiau kai kur būtina tvarkyti“, – sakė meras.
Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus tvirtino negirdėjęs jokių Mildos gatvės skundų dėl pavojų keliančių medžių. Paraiškas dėl medžių genėjimo, pjovimo galima užpildyti tiek seniūnijoje, tiek Vilniaus savivaldybėje, tiek elektroniniu būdu. „Tada atvažiuoja specialistai ir įvertina, ar reikia medį genėti, nupjauti“, – aiškino seniūnas.
Ne visi gyventojai sutinka
Su medžiais yra problematiška: vieni gyventojai nori genėti, kiti – ne. Net ir gavus leidimą pjauti, kyla problemų. Žmonės stoja piestu, kad tai mūsų žalieji plaučiai. Medį nupjauti tikrai nėra lengva, nuomonių visada būna prieštaringų“, – sakė Antakalnio seniūnas.
Šįkart kreiptasi nebuvo. „Negali žinoti, kuris medis nuvirs. Nemanyčiau, kad šįkart taip nutiko dėl kažkieno aplaidumo“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Antakalnyje auga daug senų medžių, kuriuos būtina tvarkyti ir prižiūrėti. „Su medžiais yra problematiška: vieni gyventojai nori genėti juos, kiti – ne. Net ir gavus leidimą pjauti, kyla problemų. Žmonės stoja piestu, kad tai mūsų žalieji plaučiai. Medį nupjauti tikrai nėra lengva, nuomonių visada būna prieštaringų“, – sakė Antakalnio seniūnas.
A.Vaitkus vylėsi, kad gal bent jau ši nelaimė privers ir kitus gyventojus susimąstyti bei nedelsti, jeigu medis pradeda kelti grėsmę.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybės darbuotojai, tvarkydami sostinės želdynus, remiasi 2008 metų sausio 31 dieną tuomečio aplinkos ministro Arūno Kundroto patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu ir mero Viliaus Navicko 2009 metų rugsėjo 23 dieną patvirtintomis Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis.
