Vyriausioji prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Giedrė Kaminskaitė Salters „Žinių radijui“ teigė, jog žmonės su didelėmis problemomis susiduria ne tik įvaikinant vaikus.
„Tai struktūrinė problema. Nėra nustatyta globos trukmė, kiek ji gali trukti, tai tie vaikai vaikų namuose ir užsilieka, o po to juos vis sunkiau įsivaikinti. Nors visi susikoncentruoja, koks ilgas įsivaikinimo procesas, bet sakyčiau globos problema yra net gilesnė ir reikia pradėti nuo to, kad mes norime griežtai reglamentuoti tą globos laiką. Kad savivaldybės rūpintųsi, kur tuos vaikus padėti“, – aiškino G.Kaminskaitė Salters.
Savivaldybės bus priverstos vaiko globos klausimą spręsti iš vaiko geriausių interesų pozicijų, o ne iš jų biudžeto prizmės, – teigė prezidentės patarėja.
Lietuvoje vis dar yra apie 100 vaikų globos namų, o įsivaikinama tik 173 vaikai per metus, todėl prezidentė tikisi, kad šio įstatymo pasekoje prasidės rimtos struktūrinės reformos. Tai yra sprendimo būdų teks ieškoti pačioms savivaldybėms.
„Savivaldybės bus priverstos vaiko globos klausimą spręsti iš vaiko geriausių interesų pozicijų, o ne iš jų biudžeto prizmės“, – teigė prezidentės patarėja.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė pritarė pateiktoms pataisoms.
„Tai iš tikrųjų yra sveikintinas dalykas, nes visi puikiai žinome, kad didžioji dalis lietuvių nori įsivaikinti kuo mažesnį vaiką. Tačiau į mūsų bazę dažniausiai patenka šiek tiek vyresni nei 4 metų vaikai. Šiuo metu mes turime 40 šeimų, kurios pageidauja įvaikinti vaikus ir didžioji dalis jų nori įsivaikinti vaikus iki 3 metų sveikus vaikučius. O kalbant apie galimus įvaikinti vaikus, tai turime 70 vaikų, o jie dar turi brolių, seserų ir dar sveikatos problemų. Todėl galimų įvaikinti vaikų ratas pakankamai nedidelis”, – teigė O.Tarvydienė.
Laida „Aktualioji valanda“ transliuojama 17.05 val.
