Specialiame Seimo rinkimams skirtame interviu cikle „Už ką balsuoti?“ kviečiame susipažinti su 56 metų N.Puteikiu – 2014-aisiais konservatorių partiją palikusiu politiku, dabar vadovaujančiu Centro partijai-tautininkams.
Interviu su N.Puteikiu apie artėjančius Seimo rinkimus ir partijos siekius skaitykite pirmadienį, o dabar – mažiau rimta pokalbio dalis.
Joje politikas 15min pasakoja apie savo charakterį, santykį su alkoholiu, kandidatavimą į įvairius postus ir tai, kaip santuoką veikia 5 darbo dienų ilgio išsiskyrimai su Klaipėdoje gyvenančia žmona.
– Esame Žvėryne – jūs čia esate gimęs, čia gyvenate, bet jūsų šeima gyvena Klaipėdoje. Kuo save laikote – klaipėdiečiu ar vilniečiu?
– Per pusę. Antra gyvenimo pusė eina Klaipėdoje.
– Gal galite papasakoti apie savo vaikystę Žvėryne?
– Man atrodo, tokia pati kaip ir visų miestiečių. Tiktai kad mes mišką turėjome Karoliniškių, tai galėjome ten žaisti indėnus ir baltuosius ne tik tarp betoninių sienų.
Bet aišku – kaimas buvo tiktai tetos, senelės, tai vis tiek esu miestietis.
– Kaip dorojatės su šeimos ir namų ilgesiu?
– Važinėju savaitgaliais.
– O jei liekate Vilniuje, ką veikiate, kaip pailsite?
– Mano hobis rudenį – grybavimas, tai aš stengiuosi ištrūkti su žmona pagrybauti.
– Ar šiemet jau pavyko?
– Vieną kartą. Kaip ir visi – galima buvo dėti vieną didelį krepšį į feisbuką.
– O feisbuke sėdite, matote, kaip žmonės deda savo baravykus – kaip jūs ištveriat tai?
– Matot, aš vis tiek esu partijos pirmininkas, turiu organizuoti rinkimus, deja, negaliu skirti tiek laiko feisbukui, kaip kiti.
– Tai jums ramu, nes nematote svetimų baravykų?
– Na, tai ištveriu.
– Žinau, kad labai nemėgstate vieno klausimo, bet turiu jį užduoti. Kiek vyksta rinkimų – tiek jūs juose ir dalyvaujate. Net Vilniaus meru bandėte tapti, nors šeima gyvena Klaipėdoje. Iš kur turite tiek entuziazmo?
– Kodėl sakote, kad tai nemalonus klausimas? Normalus klausimas – tai mano darbas. Aš esu partijos pirmininkas, aš privalau būti visų rinkimų priešakyje ir organizuoti štabų darbą, įkvėpti partijos žmones.
Kadangi mūsų partija deklaruoja ir iš tikrųjų siekia ginti viešąjį interesą, tai aš privalau, tai yra mano darbas ir jis man patinka.
– Ar esate nusibrėžęs, kiek turi būti nesėkmingų rinkimų, kad jūs jau pasakytumėte „stop“, ar yra kokia riba?
– Kaip tik aš sakyčiau – sėkmingi rinkimai. Kol aš nebuvau partijos pirmininku, tai partija išvis net reitingų lentelėse neatsirasdavo. Dabar ji visą laiką juose yra ir nebūtinai paskutinėje vietoje.
6 procentai 2016 metų Seimo rinkimuose gautų balsų, neturint visiškai nei normalios struktūros, nei pakankamai didelės organizacijos, nei valstybinės dotacijos – tai yra didžiulis pasiekimas ir tą konstatavo politologai.
Sakot, nesėkmė. Kaip tik didžiulė sėkmė ir mes ją norime dabar pakartoti.
Be to, mano ir Kristupo Krivicko vykdyta 2016 metų rinkimų kampanija užėmė antrąją vietą „piaro“ agentūrų vertinime. Tarp visų didžiųjų milijonines dotacijas gaunančių partijų, mes, naujokai be resursų, užėmėme antrąją vietą!
Sakot, nesėkmė. Kaip tik didžiulė sėkmė ir mes ją norime dabar pakartoti.
– Ar reikėtų tikėtis, kad kiek bus prezidento rinkimų, jūs visuose juose dėl matomumo ir dalyvausite?
– Ne dėl matomumo. Aš esu partijos pirmininkas, aš privalau.
Žiūrėkit, politologai priekaištauja, kad kitos partijos premjerais siūlo ne partijų pirmininkus, kad partijų pirmininkai slepiasi už vadinamųjų lizinginių premjerų.
Tėvynės sąjunga turi nepartinę Šimonytę (Ingridą Šimonytę – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašo lyderę – aut. past.), „valstiečiai“ turi nepartinį Skvernelį (Saulių Skvernelį – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderį, premjerą – aut. past.).
Kitų partijų paklausus, kas bus premjeras, irgi atsako kažką neaiškiai arba nesako pavardės, arba vėlgi sako, kad bus specialistas iš šono.
Politologai sako: tai prieštarauja klasikinei politikos sampratai – partijų pirmininkai turi būti pretendentai į premjerus, turi būti pirmi numeriai, turi kandidatuoti į prezidentus ir nieko nebijoti.
Aš nieko nebijau – aš visur kandidatuoju.
Aš nieko nebijau – aš visur kandidatuoju.
Visur – turiu omenyje, kur pagal tą pačią klasikinės politikos sampratą ir turi veržtis partijų pirmininkai ir vesti paskui save partijos narius ir partijos rėmėjus.
– O kas jums yra politika ir ko apskritai jūs ieškote politikoje?
– Man politika yra viešojo intereso gynimo darbas.
Aš turiu skirti tam savo laiką, nes aš turiu gebėjimą telkti kitus žmones, turinčius tokius gebėjimus. Nes viešas interesas Lietuvoje yra neginamas, o tai yra europinės valstybės pagrindas. Deja, Lietuvoje nuo to nukrypta, Lietuvoje valdo grupuotės, viešasis interesas yra paspaustas po baisiomis girnapusėmis.
Mano, mūsų partijos misija yra išvaduoti žmones nuo grupuočių diktato.
– Kokias knygas mėgstate skaityti?
– Vaikystėje – „Drąsiųjų kelius“, dabar neturiu laiko grožinei literatūrai.
– Kam randate laiko laisvalaikiu – kinui, koncertams?
– Baigiau istoriją, bet, deja, negalėjau dirbti istoriku, nes Sąjūdžio laikais nuėjau dirbti į paminklosaugą.
Istorija liko mano hobis – skaitau apie šiuolaikinius ir senovinius laikus, Sirijos, Afganistano, Artimųjų Rytų teritorijomis domiuosi nuo vaikystės. Ir dabar kiekvieną savaitę aš po kelis kartus perskaitau angliškai, rusiškai, kas vyksta Kurdistane, Irane, Irake, Sirijoje ir Afganistane.
– Kaip atsipalaiduojate po darbo – vieni sportuoja, kiti į barą eina.
– Jeigu Vilniuje, aš apeinu Karoliniškių landšaftinį draustinį du kartus: prieš laikrodžio rodyklę ir palei laikrodžio rodyklę.
O Klaipėdoje su žmona dažniausiai persikeliame keltu ir jeigu oras šiltas – prie jūros Smiltynėje, o jeigu oras vėsesnis – po Neringos miškus vaikštome.
– Esate sakęs, kad jūsų santuokai šiek tiek kenkia tai, jog jūsų žmona Klaipėdoje, o jūs – Vilniuje. Gal į Seimą ji kandidatuoja ir dėl to, kad kartu dirbtumėte Vilniuje?
– Nedideli išsiskyrimai santuokai nekenkia – atvirkščiai.
– Ar jūs sakote, kad savaitė darbo Vilniuje – nedidelis išsiskyrimas?
– Tikrai nedidelis. 300 kilometrų ir penkios dienos – tikrai suteikia daugiau šarmo santuokai.
– Koks jūsų santykis su alkoholiu? Klausiu dėl to, kad buvo nemalonus incidentas 2006 metais (politikas pateko į areštinę – aut.).
– Normalus. Nesu abstinentas, bet... kaip čia – nepiktnaudžiauju.
– Kas yra jūsų draugai?
– Mano draugai yra keli klasiokai, keli kursiokai, keli buvę kolegos iš paminklosaugos, keletas kaimynų, keletas dabartinių politinių...
– Ar turite Seime žmonių, kuriuos galėtumėte pavadinti draugais?
– Taip, turiu.
– Gal galite įvardinti, su kuo draugaujate?
– Na, aš su amžiną atilsį Roku Žilinsku kartu sėdėjom Seime – su juo buvo labai draugiški santykiai.
Dažniausiai draugauju su tuo, su kuo sėdžiu viename suole (šiuo metu N.Puteikis sėdi tarp „socialdarbiečio“ Rimanto Sinkevičiaus ir „valstiečio“ Andriejaus Stančiko – aut.).
– Ar yra Seime bent vienas parlamentaras, su kuriuo jūs nesisveikinate?
– Su visais sveikinuosi. Ir gyvenime su visais sveikinuosi.
– Vakar pažiūrėjau jūsų viešųjų ir privačių interesų deklaraciją. Joje yra tokia eilutė: „Ričardas Savickas yra man skolingas 4257 eurus ir jų niekaip dėl man nežinomų priežasčių negrąžina.“ Gal galite papasakoti, kas čia per istorija?
– Tai buvo mano darbdavys vienu metu Klaipėdoje, jis užsiėmė muitinės tranzito dokumentų tvarkymu.
Aš pas jį buvau darbuotojas, jis man mokėjo algą ir išaušo diena, kai jis paprašė, kad jam paskolinčiau pinigų – paėmiau ir paskolinau, o jis kaip dingo, taip dingo.
Pavyzdžiui, aš jo nerandu – jisai slapstosi. Vėliau paaiškėjo, kad greičiausiai čia yra jo gyvenimo būdas. Yra kategorija žmonių, kurie iš visų skolinasi, o paskui dingsta ir nieko neatiduoda.
– O kodėl nesikreipėte į teisėsaugą, jei nesikreipėte?
– Aš viską išbandžiau, bet jis slapstosi.
– Kodėl įrašėte tai į deklaraciją?
– Kad kiti jam neskolintų.
Lietuvos teisėsauga labai keistai žiūri į tokių žmonių verslą Lietuvoje. Lietuvos teisėsauga galvoja, kad žmonės, kurie iš bobučių išvilioja milžiniškas sumas – neva tai pasiskolina, kad tai yra verslas ir verslas toks nebaudžiamas.
Kitose šalyse valstybė gina žmones nuo sukčių, Lietuvoje, deja, kol kas teisėsauga ir politikai negina. Dabartinė misija, ne dėl to, kad ta suma pagal Seimo nario algą nėra didelė... Bet kada iš žmogaus išvilioja viso gyvenimo santaupas, o teisėsauga sako, kad jūs investavote patikėję kažkieno pažadais.
Šiuo atveju aš neinvestavau, bet pas mane kaip Seimo narį daug žmonių ateina apgautų ir labai keisti prokuratūros ir policijos atsakymai. Tai aš, kaip Seimo narys, tikrai noriu šitą praktiką keisti.
– Esu apie jus skaičiusi, kad laikotės taisyklės, jog buvęs jūsų darbuotojas turi apie jus atsiliepti tik gerai. Su Rūta Janutiene tas, tikriausiai, nepavyko? Ji skundėsi kad jūs ją atleidote, kai ji paliko Centro partiją.
– Tai tiesa, aš ją atleidau iš darbo. Bet jinai niekuo daugiau ir nesiskundžia.
Tai, vadinasi, aš esu tiesiog auksinis žmogus, auksinis darbdavys ir tikrai geras viršininkas.
Taigi, aš su darbuotojais laikausi šios taisyklės todėl, kad reikalauju iš kitų darbdavių, kad jie gerbtų savo darbuotojus.
Tai jeigu čia yra vienas vienintelis nusiskundimas R.Janutienės, tai sutikit, žinant jos charakterį... Tai, vadinasi, aš esu tiesiog auksinis žmogus, auksinis darbdavys ir tikrai geras viršininkas.
– Kaip apibūdintumėte savo charakterį?
– Na, impulsyvus, cholerikas, kovotojas. Bet kartu aš švelnus žmogus, mandagus, užjaučiantis kitus.
– Impulsyvumas padeda labiau politikui ar kenkia?
– Aišku, kad padeda.
Ypač turint omenyje, kiek Lietuvos politikoje yra neteisingumo. O kas pasakys dabartinėms valdančioms ir didžiosioms opozicinėms partijoms tiesą į akis, kad jūs Uspaskichą (Viktoras Uspaskichas – Darbo partijos pirmininkas – aut.) smerkiate už juodąją buhalteriją, o dabar stovite eilėje prie jo durų, tikėdamiesi, kad jis turės didelę frakciją, nes jūs be jo negalėsite sudaryti koalicijos.
Ir visos didžiosios sisteminės partijos visas vertybes ir šūkius apie kovą su juodąja ekonomika, sukčiavimu yra užmiršę ir meldžiasi Viktorui Uspaskichui.
Tai kas pasakys? Tai tik aš galiu pasakyti, nes aš esu impulsyvus ir aš negalvoju, kad Viktoras Uspaskichas užpyks ant manęs arba panaudos tuos teisėsaugininkus arba politikus, kurių pagalba jis reanimavosi iš visiškai kriminalinės bylos ir dabar yra geidžiamas jaunikis ir kabo visuose stenduose visoje Lietuvoje.
Kas pasakys? Aš pasakysiu.
Kas pasakys? Aš pasakysiu.
Aš sugėdysiu, kiti gi nedrįs. Kiti galvoja, kaip čia sudaryti kokį politinį sandorį, kad galėtų būti valdžioje ir naudotis materialinėmis gėrybėmis.
O aš nebijau prarasti tų materialinių gėrybių, aš jų nesiekiu, mūsų partija nesiekia, mūsų partija deklaruoja skaidrumą ir sako: tie, kas nueis su velniu, tai yra Uspaskichu, obuoliauti, tai patys suteps visą Lietuvos politiką, sukompromituos pačią partinę idėją ir sukompromituos Seimą.
Ir tą mes dabar matome.
– O išėjimas iš konservatorių partijos buvo apgalvotas ar impulsyvus jūsų žingsnis?
– Jis brendo daug metų, nes aš mačiau, kad tai – partija veidmainių.
– Nesigailėjote šio žingsnio?
– Štai Laisvės partija Armonaitės (Aušrinės Armonaitės – Laisvės partijos pirmininkės – aut.) – jie sako: mes už gėjų santuokas, mes už kanapės rūkymą, mes už laisvą svaiginimąsi lengvais narkotikais, mes už tai, kad jeigu gali grobti valdiškus pinigus, grobk.
Jeigu gali mero balkoną, kurio remontas kainuoja 10 tūkst., padaryti už 200 tūkst. – daryk, jei gali sudalyvauti aferoje dėl COVID-19 testų pirkimo, kaip jų tarybos narys – darai. Jie to neslepia. Jaunas, energingas, naudojasi viskuo – ribų nėra, tai yra „Laisvės partija“, liberalai.
Konservatoriai sako – ne, visai tai mes smerkiame, to negalima, o patys? Va, pasakiau pavyzdį su Uspaskichu, patys aiškiai savo analizėse per žiniasklaidos priemones skelbia, kad jie nori su juo sudaryti koaliciją. Tai va – čia yra ta priežastis, kodėl aš išėjau. Todėl, kad veidmainių partija, viena skelbia, kita daro.
Pagrindinis motyvas, pagrindinis sprogdiklis, kuris mane iš tos partijos iškatapultavo – aš pats katapultavausi: aš tapau naujoku Seimo nariu ir staiga matau – Krikščionių demokratų frakcijos nariai, kurie labiausiai šneka apie alkoholio žalą ir apie progresinius mokesčius, staiga registruoja pataisą, naudingą „MG Baltic“ ir kitų alkoholio gamintojų grupei, kad vėl grįžtų reklama į žiniasklaidą.
Ir pirmieji pasirašė šitos partijos krikščionių demokratų sparnas. Ir aš jų klausiu – jums ne gėda? Ką jūs čia darot? Vienas iš jų tik susigėdo ir atsiėmė parašą. O visi kiti nuėjo tarnauti šitai didelei finansinei grupuotei.
Partijos vadovybė visa tai žinojo. Kai aš pradėjau kritikuoti, jie mane pradėjo persekioti ir svarstyti net ne Etikos komisijoje – vienintelė partija, kurioje etiką prižiūri ne Etikos komisija, o Priežiūros komitetas, kaip sovietmečiu koks partinės kontrolės komitetas.
Partija veidmainė. Aš tiesiog padariau viską, kad ji būtų kitokia, bet kai iš partijos išėjo normalūs, padorūs žmonės, o ne veidmainiai, kai aš likau vienas ir supratau, kad mano balsas į dangų nebeina, niekas manęs nebesiklauso, niekas neremia, aš iš tos partijos išėjau.
Ir jinai iš esmės nedaug kuo pasikeitė.
– Pabaigai – jei nepavyktų Seimo rinkimuose, ar jūs į paveldosaugą grįžtumėte, gal matytumėt save versle? Ar turite kažkokį planą B?
– Vienišas Seimo narys nėra kažkoks labai stiprus instrumentas – viešumas yra stipresnis instrumentas.
Jeigu kartais ir neišrinktų į tą Seimą, ginti viešą interesą gal net kitą kartą yra lengviau.
Partija lieka, aš lieku partijos nariu.
Jeigu kartais ir neišrinktų į tą Seimą, ginti viešą interesą gal net kitą kartą yra lengviau.
Na, pavyzdžiui, dabar mes stebime daugybę metų, kaip LRT ritasi į tokį rusiškos propagandos modelį, kada kalba tiktai verslo grupuotėms ir didžiosioms partijoms, kurios atstovauja verslo grupuotėms, patogiems žmonėms.
Nepatogūs ten išvis nekviečiami – diskusijų nėra, debatų nėra, ginčų visuomeninėje televizijoje nėra. Tai, ką pamatytumėme Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvos radijuje ir televizijoje nėra.
Ir kai ateina rinkimai, jie nusprendžia, kad būtų labai negerai toms sisteminėms partijoms, jei vyktų debatai ir nepatogi partija, nesisteminė, užduotų jiems kokį nemalonų klausimą. Pavyzdžiui – o kodėl jūs taip veržiatės į glėbį Uspaskichui? Ir tada LRT vadovybė sugalvoja, kad jokių čia burtų negali būti, kad reikia tas diskusijas organizuoti nusisamdžius niekam nežinomą bendrovę.
– Bet juk buvo burtai, jie dabar pertraukiami.
– Ne, buvo kitaip. Ten, kur valstybė užsisako per VRK, ten įstatyme parašyta, kad turi būti burtai. Ten, kur LRT savo iniciatyva patys rengia debatus, ten nusprendė elitą atskirti nuo ne elito pagal reitingus.
Mes juos padavėme į teismą (...) ir (jie – aut.) labai aiškiai teisme pasakė, kad mūsų misija – kad negalėtų nepatrauklios uždavinėti klausimų patrauklioms.
Ir Dievo pirštas nusileido.
Tai štai, Centro partija-tautininkai kreipėsi į teismą.
O, stebukle, dideliam mūsų nustebimui – ačiū visiems trims teisėjams, Vyriausiasis administracinis teismas pasakė – remiantis tarptautiniais dokumentais, Lietuvos respublikos Konstitucija, Venecijos chartija dėl rinkimų, negalima taip elgtis, negalima separuoti, ir padarė burtus.
Ir Dievo pirštas nusileido.
Ir mes artimiausioje laidoje diskutuosime su Tėvynės sąjunga ir aš jiems užduosiu tuos klausimus dėl Viktoro Uspaskicho – jūs, kurie aršiausiai skelbėte, kad Kremliaus įtakojama partija, užsiimanti juodąja buhalterija, negali likti Lietuvos politikoje, dabar patys juos stiprinate, veržiatės į jų glėbį. Ten bus ir „valstiečiai“, kurių premjeras davė 2 mln. eurų šitam Uspaskichui.
– Premjeras neina į debatus.
– Bet užtat davė 2 mln. eurų Uspaskichui ir dabar jo reklama yra užkorumpavusi beveik visą Lietuvos žiniasklaidą – ta prasme, užpylusi milžiniškais pinigais. Ir „valstiečiams“ užduosiu lygiai tokį patį klausimą.
Aukščiausiojo teismo sprendimą, kuris davė 2 mln. eurų, jūs galėjote apskųsti Konstituciniam Teismui, o jūs, užuot apskundę, juos iš karto paslaugiai prieš pat rinkimus padavėte ir patys dabar aiškiai taikote į tą koaliciją.
Aš tai galiu daryti ir nebūdamas Seime.
Aš, mūsų partija gali duoti į teismą tokius sprendimus arba viešai triukšmauti – daryti piketus, daryti mitingus ir sakyti: ar jums, sisteminės partijos, ne gėda aptarnauti grupuotes, gal laikas kaip Europoje – aptarnauti ne grupuotes, o padėti žmonėms, ypač silpnesniems?
Nes valstybės pagrindas yra silpnesnių žmonių gynyba nuo įžūlių sukčių, nesąžiningų, negarbingų žmonių, tokių, kurių pavardes esu šiame interviu paminėjęs.
Šis interviu yra naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių. Projektui kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“
-
Naisiuose su R.Karbauskiu: kodėl neatvirauja apie šeimą, kas yra jo religija ir kas jį gali vadinti piktu
-
G.Paluckas: krepšinio aikštelėje apžaisčiau ir S.Skvernelį, ir R.Karbauskį
-
I.Šimonytė: žmogus, kuris „iPhone 4“ į naujesnį pasikeitė tik 2019-ųjų pabaigoje, turbūt yra konservatorius
-
Šiltnamyje su R.Žemaitaičiu: apie firminę sriubą iš jaučio falo, planus leisti knygą ir nuodėmes Seime
-
Namų terasoje su Z.Jedinskiu: ką jis skaito, kuo žavisi, kodėl nebuvo spaliukas ir ką veikė per Sausio 13-ąją
-
N.Puteikis teismui apskundė A.Verygos įsakymus dėl medicinos įstaigų darbo ribojimo
-
Vingio parke su L.Linkevičiumi: kada sužinojo apie Lietuvos okupaciją, ką rašė „Tiesoje“ ir apie krikštą ministro poste
-
Rinkimai 2020: Centro partija-Tautininkai žada teisingumo sistemos reformą
-
Pokalbis su kauniečiu V.Jukna: apie tai, kaip susižavėjo teisiama Darbo partija ir kodėl kelsis Žemaitijoje
