To reikalauja Europos Komisijos direktyva – ribojimais siekiama mažinti šių gaminių vartojimą Europos Sąjungoje.
SAM siūlo uždrausti prekiauti pridėtinio kvapo ar skonio rūkalais arba gaminiais, kurių bet kokiuose komponentuose, pavyzdžiui, filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą.
Taip pat ministerija siūlo panaikinti išimtį ant tokių gaminių neįspėti apie galimą žalą sveikatai. Šis reikalavimas nebūtų taikomas bedūmiams jo gaminiams – jų ženklinimo pokyčių nebūtų.
Šiuos ribojimus Lietuva turi priimti iki liepos 23-osios.
Siekis griežčiau reglamentuoti kaitinamojo tabako naudojimą numatytas ir Vyriausybės darbų, kurie bus teikiami parlamento pavasario sesijoje, programoje.
Tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“ nustatė, kad Lietuvoje beveik trečdalį parduodamų rūkalų sudaro kaitinamasis tabakas, o Vilnius su 38 proc. dalimi yra labiausiai šį produktą vartojantis miestas pasaulyje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didmeninė prekyba kaitinamuoju tabaku pernai didėjo 27,3 proc.
Kaip rodo „Eurobarometro“ tyrimas, atliktas dar 2020 metais, Lietuvoje labiau nei vidutiniškai ES paplitęs kaitinamojo tabako gaminių vartojimas: juos bent kartą gyvenime bandė 10 proc. apklaustųjų.
Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2021 metų duomenimis, šiuos gaminius bent kartą gyvenime buvo išbandę 17,9 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pernai atliktas tyrimas parodė, kad veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti elektronines cigaretes arba kaitinamojo tabako gaminius, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų, kurie rūkė naujoviškus bedūmius kaitinamojo tabako gaminius, pavyzdys (30,6 proc.) ir galimybė įsigyti įvairių skonių ir kvapų gaminius (28,3 proc.).
