„Pagrindinis principas turėtų būti paprastas ir aiškus – pašalinę Lietuvos valstybingumą neigusius, lietuvių tautai prievarta primestai sovietinei utopijai šlovinti skirtus paminklus, turėtume juos pakeisti nepriklausomos Lietuvos valstybingumą įtvirtinančia kompozicija.
Manome, kad simboliškai tam geriausiai tinka keturių Lietuvos Tėvų kūrėjų – Nepriklausomybės Deklaracijos autorių ir signatarų, paminklai. Šie žmonės, viena vertus, atstovauja politinėms pažiūroms nuo kairės iki dešinės, todėl negali kelti jokių visuomenę skaldančių partinių asociacijų. Kita vertus, visi jie istoriškai susiję su Vilniumi, kur aukodami savo lėšas, laiką ir net rizikuodami įkalinimu, pasiaukojamai dirbo visuomeninį darbą Vilniaus lietuvių bendruomenės labui. Jų ryšys tiek su Lietuvos valstybingumu, tiek su Vilniumi akivaizdus“, – pasiūlymo logiką aiškino jaunimo sambūrio „Pro Patria“ atstovas Vytautas Sinica.
Labai svarbu, kad atsiradusią tuščią erdvę užpildytų ne bet kas, o modernios nepriklausomos Lietuvos valstybingumą simbolizuojantys paminklai.
Sambūrio atstovo įsitikinimu, labai svarbu, kad atsiradusią tuščią erdvę užpildytų ne bet kas, o modernios nepriklausomos Lietuvos valstybingumą simbolizuojantys paminklai.
Žiniasklaidoje praėjusiais metais pasirodė įvairūs siūlymai šiuo klausimu, pavyzdžiui, tiltą papuošti paminklais žinomiems Vilniaus tautinių mažumų atstovams. Pasiūlymo autoriai atkreipia dėmesį, jog Žaliasis tiltas yra istoriškai tapęs pernelyg svarbia reprezentacine vieta, kad joje būtų įamžinami su valstybingumu nesusiję istorijos veikėjai.
Daugiausia politikos mokslų absolventus vienijančio sambūrio „Pro Patria“ teigimu, tokiu būdu būtų judama link vakarietiškojo tautinio tapatumo supratimo, besiremiančio istorine atmintimi, pagarba valstybės simboliams ir valstybės Tėvams kūrėjams. Prisirišimas ir pagarba šiems dalykams, kitaip nei kalbai, vienodai ugdytinas bet kurios etninės kilmės Lietuvos piliečiams, todėl tinkamai išnaudojamas Tėvų kūrėjų viešas pagerbimas gali pasitarnauti stiprinant Lietuvos piliečių ryšius su valstybe ir jos istorija.
„Toks Žaliojo tilto įamžinimas kartu būtų ir valingas žingsnis nepasiduodant posovietines visuomenes, tarp jų ir Lietuvą, kamuojančiai politinių paminklų baimei. Pastaroji, išugdyta okupacinio režimo prievartos liudyti akivaizdžiai suklastotą istoriją, dažnai trukdo piliečiams net ir laisvės bei demokratijos sąlygomis kokybiškai skirti valstybingumą stiprinančias ir silpninančias viešosios atminties formas“, – teigė V.Sinica.
