Prie Antakalnio kapinių žmonės rinktis ėmė apie dešimtą valandą ryte. Susiformavusi kolona patraukė link Sovietų karių kapų ir memorialo jiems. Joje būta ir labai garbaus žmonių su krūtines puošiančiais ordinais ir medaliais, ir labai daug jaunimo, moksleivių, net darželinukų su tėvais.
Nešė gėles ir portretus
Prieš renginį žmonės kviesti dalyvauti „tarptautinėje pilietiškumo akcijoje „Amžinai gyvi“ (rus. „Бессмертный полк“ – „Nemirtingasis pulkas“). Akcijos organizatoriai socialiniame tinkle „Facebook“ tvirtina, kad nekomercinė, nepolitinė, nevalstybinė pilietinė iniciatyva.
„Žygiuoti pulke gali kiekvienas pilietis, nepaisant jo tikėjimo, tautybės, politinių ir kitų pažiūrų. Nemirtingasis pulkas vienija žmones. Viskas, kas tarnauja kitkam, mums nepriimtina“, – rašoma akcijos rengėjų feisbuke.
Prieš renginį jo organizatoriai žadėjo ir neformalų karinį chorą, kurio repertuare – Sovietmečiu populiarios dainos. Tiesa, tebuvo keli žmonės su gitaromis.
Dalyviai raginti atsinešti savo artimųjų, dalyvavusių kare, nuotraukų. Daug jų ir atsinešė. Tarp jų buvo ir Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas: „Tai mano motina ir tėvas, kurie kariavo visą karą. Man be abejo, labai svarbu, aš niekada jų neišduosiu ir Pergalės dienos niekam neleisiu pervadinti.“
Dalies atėjusiųjų nuotraukos buvo išlaikytos senosios, kiti turėjo ant paprastų lapų atspausdintas. Kapinės raudonavo nuo gvazdikų ir tulpių, taip pat atėjusiųjų atlapuose buvo galima pamatyti tiek Šv. Jurgio juosteles, tiek Rusijos vėliavos spalvų. Jos nemokamai dalintos visiems norintiems.
Gėlės nuklojo ir šalia sovietų karių kapų palaidoto Antano Sniečkaus kapą.
„Jie neturėjo nieko bendro su politika“
Tradiciškai tarp atėjusiųjų į Antakalnio kapines buvo ir europarlamentaras, kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovas Valdemaras Tomaševskis. Jis gėles žuvusiems Antrajame pasauliniame kare dėjo ir gegužės 8-ąją, tačiau teigė jaučiąs pareigą ateiti ir gegužės 9-ąją.
„Visi suprantame, ką reiškia ši diena, nugalėjo fašizmą. Buvo pasirašytas kapituliacijos aktas 23.11 val. Vakarų Europoje tai buvo 8-a diena, Rytų Europoje – 9-a. Visi kartu kariavome, buvome sąjungininkai, 50 šalių kariavo prieš fašizmą ir nugalėjome“, – teigė V.Tomaševskis.
Jo teigimu, tie jauni kariai, kurie kariavo ir žuvo, neturėjo nieko bendro su politika, todėl esą šią dieną ir nereikėtų politikuoti.
„Vaduojant Vilnių žuvo apie 1000 sovietų karių, 500 Lenkijos Armijos Krajovos karių, jie nieko bendra su politika neturėjo, išvadavus Vilnių net buvo bendri patruliai lenkų ir sovietų karių. O Stalinas, Berija buvo okupantai ir pačios Rusijos, jie ten uzurpavo valdžią, įvedė teroro. Tai dalykai, kurie nieko bendra neturi su šiandienos minėjimu“, – sakė V.Tomaševskis.
Jis pats savo atėjimo nelinkęs sieti ir su rinkimais sekmadienį, esą jis yra žinomas ir taip. Kartu su V.Tomaševskiu kapinėse lankėsi ir Vilniaus tarybos narė, priklausanti valdančiai daugumai, LLRA-KŠS atstovė Edita Šiško.
Prisisegęs vadinamąją Georgijaus juostelę, kuri prasidėjus karui Ukrainoje siejama su separatistais čia, pirmose gretose stovėjo ir dar vienas Vilniaus tarybos narys, Darbo partijos frakcijos atstovas Sergejus Dmitrijevas. Jis kartu su frakcija priklauso sostinės valdančiajai daugumai.
Lietuva minėjo gegužės 8-ąją
Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga jau ne vienerius metus oficialiai minima gegužės 8-ąją. Šiemet irgi karo aukų pagerbimo ceremonijos vyko sostinėje Panerių memoriale, Antakalnio kapinėse ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva liko okupuota Sovietų Sąjungos.
Per šį 61 valstybę įtraukusį konfliktą žuvo apie 50–55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. – civiliai. Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. žydų per Holokaustą.
