Raudonais gvazdikais ir tulpėmis nešini, prie atlapų prisisegę oranžine ir juoda spalvomis švytinčias Georgijaus juosteles žmonės rinkosi į Antakalnio kapines paminėti Pergalės dienos. Dauguma buvo nekalbūs ir pikti, tvirtindami, kad su niekuo kalbėtis nenori. Nenorėjo jie nei papasakoti, kodėl čia atėjo, nei kodėl įsisegė Georgijaus juosteles.
Klausiami, kaip vertina, kad šios juostelės dabar nemažai daliai žmonių ne tik Lietuvoje asocijuojasi su teroristiniais veiksmais Ukrainos Rytuose, dauguma žmonių pyko net už klausimą. Jie tikina čia atėję prisiminti istoriją ir pagerbti žuvusiuosius.
Viena pikta moteris 15min.lt fotografą užsipuolė dar prie Antakalnio kapinių vartų. Pareiškusi, kad fotografuoti čia iš viso niekas nieko neturėtų, ji bandė iš pradžių trenkti per fotoaparatą, paskui – per veidą. Tačiau greitai buvo nuraminta kitų minėjimo dalyvių.
Oficialių Lietuvos pareigūnų čia nebuvo, tiesa, pasirodė vienas kitas politikas. Kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus Valdemaras Tomaševskis renginio nepraleido. Jo atlape taip pat švietė Georgijaus juostelė, šalia buvo įsegtos ir Lenkijos vėliavos spalvų juostelės. Lietuviškos trispalvės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas neturėjo.
Paklaustas apie tai jis aiškiai sutriko, o po kurio laiko prapliupo kaltinimais neva žurnalistai jam tokius klausimus užduoda, matyt, tik todėl, kad galbūt patys palaiko fašistus.
„Gal reikia, nežinau, aš ir šitų neturėjau, man davė“, – paklaustas, kodėl jo švarko atlape nėra Lietuvos trispalvės, teisinosi V.Tomaševskis ir tuoj pat užsipuolė: „Tai yra tam tikras simbolis, o jūs, ką, už fašistus? Už Hitlerį? Jūs manote, kad čia buvo labai bloga diena, kai mes visi kartu nugalėjome Hitlerį? Lenkai, rusai, serbai...“
Su Ukrainos įvykiais V.Tomaševskis, ne kartą kritiškai naujosios Ukrainos valdžios atžvilgiu pasisakęs, Georgijaus juostelių sieti nenorėjo: „Nereikia maišyti šitų dalykų. Prieš 69 metus žuvo 60 mln. žmonių. Aukos buvo didžiulės, reikia pagerbti šituos žmones, o ne daryti politiką.“
Antakalnio kapinėse karo veteranai, jau labai garbaus amžiaus, sudarė mažumą. Dauguma atėjusiųjų – jauni žmonės, nemažai mokinių. Vieni sakė atėję iš Vilniaus „Santaros“, kiti – Centro mokyklų, tačiau atėjo patys, iškeitę pamokas į minėjimą ir susitikę kapinėse atsitiktinai.
Tiesa, organizuotai Vilniaus mokyklos šiemet savo auklėtinių į minėjimą nevedė, nes buvo gavusios rekomendaciją nedalyvauti Rusijos ambasados renginiuose.
Tokia nuostata pasipiktino Seimo narė Larisa Dmitrijeva, paaiškinusi, kad minėjimus kasmet rengia tik nevyriausybinės organizacijos, tad rekomendacija tikrai neturėjo būti taikoma jam.
Pagyvenusi moteris Tatjana teigė atėjusi į Antakalnio kapines norėdama pagerbti kare dalyvavusį savo tėvą, kuris buvo sužeistas. „Tik dėl šios šventės mes su jumis ir esame, jeigu būtų atėję fašistai, būtų sudeginę visus“, – su ašara akyse kalbėjo Tatjana. Ji pasakojo ištekėjusi už Lietuvos gyventojo, jau daug metų gyvenanti Vilniuje, tačiau lietuviškai moteris visiškai nemokanti.
Jaunas vaikinas Aleksandras, gimęs ir augęs Vilniuje, teigė galintis kalbėti tik rusiškai. „Ilgai negyvenau Lietuvoje, – lyg pasiteisino. – O kas dabar būtų buvę, jeigu karas būtų pralaimėtas? Kur būtų mūsų tėvai, seneliai? Ir manęs dabar nebūtų, jeigu karas nebūtų laimėtas. Aš švenčiu visas šventes, kurias galima švęsti, aš visus gerbiu.“
Minėjime dalyvavo ir Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, jis žurnalistams papasakojo Georgijaus juostelių istoriją nuo 1769 metų, kai Jekaterinos II valdymo laikais ir atsirado šv. Jurgio ordinas. „Tai paprastų karių pasididžiavimo, drąsos simbolis“, – teigė diplomatas.
Jis nepanoro komentuoti dabartinio konteksto, kai Ukrainoje šios juostelės puošia neramumus siejančių separatistų krūtines. „Mes neturėtume smerkti tų žmonių, gal jie vadovaujasi pačiais tyriausiais jausmais. Kaip aš suprantu, dauguma tų žmonių tarnavo kariuomenėje, tarkim, Afganistane ir pan. Jie suvokia, kas yra Georgijaus juosta, įdeda į tai gerus jausmus“, – kalbėjo ambasadorius.
Paklaustas, kaip vertina, kad Georgijaus juostelės dabar Lietuvoje vadinamos kolorado vabalais, A.Udalcovas ironiškai šyptelėjo. Neva jis yra diplomatas, tad apie pasipiktinimą jam kalbėti netinka. „Bet jeigu tie, kurie tuos vabalus tokiame kontekste mini, pasirodytų dabar Maskvoje, jiems labai nepasisektų“, – kalbėjo Rusijos Federacijos ambasadorius.
A.Udalcovas nenorėjo vertinti ir Lietuvos URM rekomendacijos, siūlančios gegužės 9 dieną nedalyvauti Rusijos ambasados organizuojamuose renginiuose, tik pasakė, kad tai „URM sąžinės reikalas“.
Užsienio reikalų ministerija (URM) prieš kelias dienas Vyriausybės kanceliarijai ir ministerijoms išplatino rekomendaciją, kurioje jų ir pavaldžių įstaigų darbuotojų paprašė nedalyvauti gegužės 9-ajai dienai skirtuose renginiuose. Rašte rekomenduojama institucijoms susilaikyti nuo bet kokio lygmens dalyvavimo Rusijos ambasados ir generalinio konsulato Klaipėdoje organizuojamuose gegužės 9 dienos Pergalės dienos renginiuose Lietuvoje ir apie tai informuoti institucijoms pavaldžias įstaigas. Politologas Lauras Bielinis sako, kad taip ministerija padeda susiorientuoti paviršutiniškai į Rusiją žiūrintiems žmonėms.
Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas dar ketvirtadienį patvirtino, kad Vilniuje gegužės 9-ąją budėjimas bus sustiprintas.