Rinkosi nuo ryto
Gegužės 9-ąją, kai Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse minima vadinamoji Pergalės diena, Vilniaus Antakalnio kapinėse kasmet susirenka žmonės, kuriems ši diena yra šventė.
Prieš 10 val. Antakalnio kapinėse žmonių kol kas nedaug. Ateinantieji prie buvusio paminklo sovietų kariams ir aukuro deda gėles – raudonus gvazdikus, tulpes. Čia ir – Rusijos bei Baltarusijos ambasadų Vilniuje vainikai.
Ant buvusių stelų postamento – Antrojo pasaulinio karo veteranų nuotraukos.
Ateidami kai kurie žmonės prie buvusios amžinosios ugnies padeda gėlių, nusilenkia.
Minėjimas vyksta stebint policijos pareigūnams, šie, kaip ir pernai, vertina, ar besirenkantieji nesegi uždraustos sovietinės simbolikos – Georgijaus juostelių. Tai yra populiarus juodos ir oranžinės spalvų ženklas tarp mininčiųjų Pergalės dieną. Jas demonstruoti Seimas uždraudė po Rusijos invazijos Ukrainoje.
Į kapines trumpam buvo užsukęs ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Trumpai pabendravęs su pareigūnais ir žurnalistais jis išėjo.
Žmonės su žurnalistais bendrauti ne itin nusiteikę. Paklausti, ar galima pakalbinti, dažniausiai atsako ne. Prasilenkdami kapinėse žmonės sveikina vieni kitus, rusiškai sakydami: „Su švente“.
Į Antakalnio kapines atėjęs Eduardas sakė, kad jam šiandien šventė. Jis pasakojo, kad Antrajame pasauliniame kare kovojo jo tėvas. „Jis kovojo ne tik už savo šeimą. Jis kovojo už visą šalį – Sovietų Sąjungą. Buvo anksčiau Sovietų Sąjunga, iš istorijos šito pavadinimo neišmesi“, – kalbėjo jis. Tada agresorius buvo Hitleris, o šiandien agresoriaus, pasak Eduardo, reikia ieškoti kažkur Vidurio Azijoje.
Liejo pasipiktinimą
Kolegoms žurnalistams pabandžius pakalbinti kelis vyrus, vienas jų agresyvokai rusiškai rėžė: „Atvali, debil“ (Atsiknisk, debile – 15min past.).
Kai kurie pakeltu tonu kalbėdami su žurnalistais piktinasi situacija Lietuvoje, augančiomis kainomis, tuo, kad nebemoko rusų kalbos. Prisiminė lietuvišką 16-ąją diviziją.
Vienas vyras aiškino, kad čia šiandien turėjo ateiti tūkstančiai žmonių. „Dar ateis“, – jam atsakė moteris. „Duok, Dieve“, – vylėsi vyras.
„Kažkokie pyd...astai čia uždengia paminklus“ – tuo, kad neliko sovietinių stelų, piktinosi vienas jų.
Kitas aiškino, kad SSRS buvo internacionalinė valstybė, o dabar Lietuvoje – tik susipriešinimas, neapykanta. „Vienintelis prezidentas – Valdas Adamkus. Nors jis amerikietis buvo, bet tokios neapykantos ir susipriešinimo nematėme. Vienintelis prezidentas, kuris buvo normalus, ekonomiką daugiau mažiau palaikė. O dabar kas? Tik ir girdi – auga kainos, griūtys, įmonių bankrotai“, – piktinosi kitas Pergalės dienos minėtojas.
Tarp pakeltu tonu bendravusių vyrų buvo ir žinomas prorusiškas veikėjas Jurijus Subotinas, kuris yra ne kartą teistas.
Viena moteris, padėjusi gėlių prie aukuro, sakė, kad švenčia Europos dieną, kuri Lietuvoje minima gegužės 9-ąją.
Kapinėse jau suskambo sovietinės karo laikų melodijos. Atėjo grupelė žmonių, per telefoną leidžianti „Den pobedy“.
Vienas vyras, atsistojęs prie buvusio aukuro, garsiai kreipėsi į susirinkusius: „Išgerkime normaliai už pergalę! Išgerkime už Tėvynę ir V.Putiną!“
V.Ivanovas kartojo V.Putino naratyvą
Pasirodė ir buvęs „Jedinstvo“, organizacijos, kuri bandė įvykdyti perversmą vos atsikūrusioje Lietuvos valstybėje, lyderis Valerijus Ivanovas.
V.Ivanovas, paklaustas, ar, jo nuomone, dera švęsti Sovietų Sąjungos pergalę Rusijai vykdant karą Ukrainoje, žurnalistams tvirtino tikintis Kremliaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino naratyvu, jog Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija“, o karą esą sukėlė grėsmę Rusijai keliantis Kyjivas ir NATO.
„Ne mes NATO stūmėme čia prie Rusijos, o NATO čia atėjo (...). Aš nematau tokių aukų, mes nešaudom civilių, o jie šaudo“, – pareiškė jis.
Vienišas protestuotojas su plakatu
Vienas vyras buvusio paminklo sovietų kariams vietoje atsistojo su plakatu, kuriame rusiškai sakoma, kad čia stovėjo paminklas žuvusiems antifašistams. „Jį nugriovė fašistų gynėjai!“ – sakoma užraše. Susirinkusieji plojo.
Policininkams paprašius nulipti, jis sakė, kad čia stovės. „Išeikite iš čia“, – pareigūnams sakė jis. Vyras ginčijasi su pareigūnu. Kai kas minioje sušuko, kad Lietuva – demokratinė valstybė, yra žodžio laisvė. „Ot, kokia demokratija“, „Prancūzijoj galima, o Lietuvoje – ne“, – skamba pasipiktinimas minioje.
Kaltina Vakarus, piktinasi dėl sovietinių skulptūrų nuėmimo
Dalis mininčių „Pergalės dieną“ pasisako ir dėl karo Ukrainoje, kaltindami dėl to ne Rusiją, o Vakarus. Kai kurie jų taip pat reiškia nuoskaudas dėl nukeltų sovietinius karius vaizduojančių stelų.
71-erių pensininkas Genrikas Andrijevskis naujienų agentūrai BNS sakė švenčiantis ir gegužės 8-ąją, kuomet karo pabaigą mini Vakarai, ir 9-ąją.
„Aš gyvenu, jūs gyvenat dėl to, jie už mus kariavo prieš fašizmą už laisvę“, – BNS kalbėjo jis.
Sovietinių skulptūrų nuėmimą jis vadino „grynu vandalizmu“, o karą Ukrainoje – „sukurtą Amerikos, o ne Rusijos“.
„Ir anglai kišasi, ir visi kišasi, tik kad Rusija nukentėtų. O Ukraina ginasi taip, kaip jie galvoja, už laisvę, bet kokia laisvę? Už laisvę buvo 1990-ais, 1991-ais, tai kokį velnią dabar?“ – kėlė klausimą jis.
56-erių Andrejus sakė, kad šią dieną „Tarybų armija išlaisvino Europą nuo fašizmo“. „Senukai kariavo, konclageriuose buvo“, – BNS kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip vertina, kad sovietinės skulptūros buvo nuimtos, Andrejus citavo XIX amžiaus imperinės Vokietijos kanclerį Ottą von Bismarką.
„Aš jau šiandien sakiau tą frazę, kažkada Bismarkas pasakė, kad žmonės, kurie nuneša paminklus praeities, neturi ateities. Čia visur apie viską“, – BNS sakė jis.
Tuo metu 62-ejų pensininkė Olga Kolesnikova BNS kalbėjo, kad gegužės 9-ąją mirė jos senelė, kurios „sūnų, žentą ir anūkėlį nužudė fašistai“.
Ant kaklo pasikabinusi senelio, kariavusio Pirmajame pasauliniame kare 1914-aisiais, portretą, O. Kolesnikova sovietinių skulptūrų nuėmimą vadino išniekinimu.
„Kadangi pas mane pusė giminių žuvo, man nesvarbu, ar dabar kovoja, ar tada, visi žmonės, visų gaila ir visų reikia gailėti. Čia atminimas visų žuvusiųjų, aš taip manau“, – BNS sakė 77-erių pensininkė Olga Šalkina, paklausta, kodėl mini gegužės 9-ąją.
Paklausta, kas, jos nuomone, pradėjo karą Ukrainoje, moteris sakė nenorinti į tai gilintis ir pridūrė, kad „visų žmonių gaila“.
Sovietinių skulptūrų nuėmimą O.Šalkina tvirtino vertinanti neigiamai.
„Aš manau, kad negražiai padarė, negalima buvo šitų liest ir viskas. Arba Petro Cvirkos... (skulptūrą nuimti – BNS) irgi negalima. Dabar ką ten ta bendruomenė žydų, jie ten betvarkes daro, ten šokiai, ten triukšmas“, – kalbėjo ji.
Išvakarėse – išpuoliai prieš partizanų vado paminklus
Gegužės 9-osios išvakarėse buvo įvykdyti du išpuoliai prieš partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklus. Merkinėje paminklas buvo aplietas baltais dažais, o Lazdijų rajone esantis medinis paminklas ne tik buvo aplietas dažais, bet ir į jį įkirstas kirvis.
Antradienio rytą policija Vilniuje nuo tilto nuėmė raudoną vėliavą su Rusiją šlovinančiu tiltu.
Sovietinių stelų nebėra
Prasidėjus karui Ukrainoje Vilniaus miesto valdžia nusprendė nukelti Antakalnio kapinėse buvusias skulptūras sovietų kariams.
Ketinama išmontuoti ir postamentą, ant kurio stovėjo šis paminklas, bei aukurą.
Sovietinės stelos iškeliaus į Grūto parką.
Vakarų Europos šalys, taip pat ir Lietuva, Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini gegužės 8-ąją. Šią dieną 1945 metais Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga mūsų šaliai nereiškė išsilaisvinimo. Lietuva buvo vėl okupuota SSRS dar bemaž pusę amžiaus iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Ir po karo tęsėsi sovietų teroras, gyventojų trėmimai, vyko partizanų kova su okupantais.
Prasidėjus karui Ukrainoje, praėjusių metų balandį Lietuvoje buvo uždrausta viešai demonstruoti Georgijaus juosteles – simbolį, kuris buvo dažnai naudojamas švenčiančiųjų gegužės 9-ąją.
-
Paroda „Ukraina. Karas Europoje“: norima parodyti, kuo išvirto gegužės 9-osios mitas 2022 m.
-
Antakalnio kapinėse skambėjo sovietinės dainos, sulaikytas L.Ragelskis
-
Karių kapinėse Kaune – Z bei V ženklais paženklinti medžiai
-
Gegužės 9-oji Klaipėdoje: provokacijų bandymai greitai nuslopinti
-
V.Zelenskis: Ukraina neleis Rusijai pasisavinti pergalės Antrajame pasauliniame kare
-
Varšuvoje Rusijos ambasadorių „pavaišino krauju“ – į veidą šliūkštelėjo raudonų dažų
