„Kito kelio nėra, kad tie žmonės grįžtų į Lietuvą“, – nuolat kartojo pašnekovas.
Kiti diskusijos dalyviai mano, kad emigrantus sugrąžintų parodytas dėmesys ir jautrumas.
A.Guoga sukritikavo prezidentę
Europarlamentaras A.Guoga diskusijoje pareiškė, kad norint sugrąžinti kuo daugiau lietuvių į tėvynę yra būtinas pranašumas prieš Jungtinę Karalystę darbo rinkoje. Politiko nuomone, labiausiai tokiam pranašumui sukurti padėtų dabartinės Vyriausybės siūlomas Darbo kodeksas.
Gaila, kad prezidentė ar jos patarėjai nesupranta, kad negalima saugoti, mes turime atlaisvinti, kad verslas norėtų čia būti, – teigė A.Guoga.
„Kito kelio nėra, kad tie žmonės grįžtų į Lietuvą. Man gaila, kad prezidentė ar jos patarėjai nesupranta, kad negalima saugoti, mes turime atlaisvinti, kad verslas norėtų čia būti“, – teigė A.Guoga.
Jo teigimu, tiesiog būtina Lietuvoje suteikti daugiau pasitikėjimo žmonėms ir, nors sumažinus darbuotojų teises, vis labiau didės baimė prarasti darbo vietą, tačiau nuo to tik dar labiau augs pačių darbuotojų vertingumas.
„Mes turime suteikti pasitikėjimą žmonėms. Čia psichologinis ir filosofinis turbūt lūžis. Sovietų Sąjungoje visi atrodė saugūs – darbas iš karto, visam gyvenimui, bedarbystės nėra. Dabar žmonės dirba ten, kur bijo prarasti darbo vietą, bet jie tuo yra vertingesni“, – teigė europarlamentaras
D.Asanavičiūtė: „Lietuva neturi, ką pasiūlyti“
Anot Dalios Asanavičiūtės, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės, „Brexit“ yra puiki galimybė ištarti „welcome back Lithuanians“ (sveiki sugrįžę, lietuviai, – anglų k.). Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad tai bus sudėtinga, nes grįžtantiems piliečiams reikėtų kažką pasiūlyti, o šiuo metu Lietuva nėra pasirengusi priimti emigravusių tautiečių.
Reikia iš karto pasiūlyti ką nors piliečiams, grįžtantiems iš užsienio, – teigė D.Asanavičiūtė.
„Reikia iš karto pasiūlyti ką nors piliečiams, grįžtantiems iš užsienio, parodyti, kad čia jų laukiam: pradedant nuo atlyginimų, baigiant socialinės apsaugos didinimu“, – teigė JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Ši Europos krizė, kurią, anot D.Asanavičiūtės, galima laikyti ir viso pasaulio krize, turėtų paraginti piliečius kovoti už tai, kad Europos Sąjunga liktų vieninga ir solidari.
G.Landsbergis: „Imkime ir paskambinkime“
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis į dabartinę Europos krizę žiūri su viltimi, jog Lietuvai atsiveria naujos galimybės susigrąžinti užsienio lietuvius, tik reikia valstybei tuo pasinaudoti.
„Lietuva turi strategiją – globali Lietuva, bet jeigu įsiskaitytumėme, kiek joje yra vietos, skirtos sugrįžimui? Tiesą sakant, beveik nėra. Todėl, kad mes neturėjome strategijos žmonių grįžimui. Yra skatinama ryšių palaikymas, ryšių užmezgimas, ryšių išsaugojimas – visi tie dalykai gražūs, svarbūs ir teisingi, todėl, kad mes reagavome į tuos didžiuosius žmonių išvažiavimo srautus. O dabar padėkokime, padėkime visa tai į šalį ir pradėkime galvoti apie grįžtančią Lietuvą“, – teigia G.Landsbergis.
Ir man kyla klausimas, kiek žmonių bandėme paskambinti mes, kiek žmonių pasiūlėme dirbti? – teiravosi G.Landsbergis.
Pašnekovas siūlė atsigręžti į Airijos pavyzdį ir pamėginti tai pritaikyti mūsų valstybei – parodyti dėmesį, paraginti žmones grįžti.
„Pasinaudokime pavyzdžiu: Airija pradėjo masyvią programą – ne ryšių palaikymo, ne ryšių užmezgimo, o aiškiai užsibrėždama tikslą: „grąžinkime žmones atgal“. Airijos premjerė ėmė telefoną ir skambino žmonėms, ragindama grįžti į valstybę. Ir man kyla klausimas, kiek žmonių bandėme paskambinti mes, kiek žmonių pasiūlėme dirbti, žadėdami darbo vietą ir visas sąlygas? Aš spėju ir manau, kad greičiausiai nė vienam. Na, tai gal pradėkime nuo to?“, – teiravosi jis.
G.Paluckas: „Šnekėti reikėtų apie šeimas“
Vilniaus mero pavaduotojas, socialdemokratas Gintautas Paluckas didžiausią dėmesį ragina atkreipti į šeimas, mat, jo teigimu, pajutusios „Brexit“ rezultatus kai kurios jų gali grįžti į Lietuvą. Tačiau jis, kaip ir kiti pašnekovai, taip pat pabrėžia, kad jei norime sulaukti grįžtančių, turime tinkamai pasiruošti.
Kad galimybes išlygintume, reikalingas šeimos paketas, – teigė G.Paluckas.
„Tam, kad grįžtų, reikia sudaryti tinkamas sąlygas, nes pajamų nelygybė čia ir Didžiojoje Britanijoje labai ryški, o tai transformuojasi į galimybių nelygybę. Kad tas galimybes išlygintume, reikalingas šeimos paketas, tai yra, paslaugų, reikalingų pradedant nuo mokyklinio ugdymo, baigiant neformaliu ugdymu, kas dabar, iš esmės, finansuojama iš savo kišenės. Tuos dalykus paruošus, sutvarkius, mes galime tikėtis, kad kai kurios šeimos tikrai grįš“, – teigia jis.
M.Katinas: „Jei esi mažas, turi būti greitas“
Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, pabrėžė, kad Lietuvai, norint kuo daugiau pasiimti iš bet kokios krizės, būtina būti greitai, nes jei „esi mažas ir lėtas – tai tada jau nekas.“
„Neįmanoma dvejus metus diskutuojant priimti gero sprendimo, kai tai turi būti padaroma per savaitę“, – teigė jis.
Jei sostinė turės ambiciją, tik augant po tris – penkis procentus, bet kiekvienais metais, yra realu pasiekti rezultatą, – sakė M.Katinas.
Ir, anot „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus, visa tai labiausiai priklauso nuo viešojo sektoriaus, kuris Lietuvoje yra labai silpnas ir, norint pasiekti tinkamą rezultatą, būtina jį kardinaliai reformuoti.
Didelius politikų užmojus, siekiančius greitu metu Vilnių paversti Londonu, pašnekovas komentavo kaip neįmanomą dalyką, nes anot jo, per naktį neįmanoma nieko pakeisti.
„Reikia šimto metų, jei norima Vilnių perkelti į Londoną. Ir jei sostinė turės ambiciją, tik augant po tris – penkis procentus, bet kiekvienais metais, yra realu pasiekti rezultatą“, – teigė pašnekovas.
A.Tapinas: „Trūksta daugiau pagarbos“
Žurnalistas Andrius Tapinas pabrėžė, kad norint patenkinti „sugrįžtančios Lietuvos“ lūkesčius ne nuo to pradedama. Anot pašnekovo, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko išvažiavusiems lietuviams reikia, o tik po to siūlyti, ką galėtų suteikti.
O galbūt reikėtų truputėlį daugiau pagarbos? – klausė A.Tapinas.
„Kartais, man atrodo, kad jiems reikia ne geresnių darbo vietų, nes darbą jie turi, o galbūt truputėlį daugiau pagarbos?“ – diskusijoje svarstė A.Tapinas.
Žurnalistas pabrėžė, kad būtina pradėti nuo mažų žingsnelių: nuo nuvažiavimų, pasikalbėjimų. Ir, anot žurnalisto, kad tik tada, kai užsimegs tokie pagarbūs tarpusavio ryšiai, bus galima pradėti kalbėti apie tai, ko mes norime iš išvažiavusių žmonių.
„Kol mes nesuformuosime stabilaus, abipusio ryšio, tol kalbėti apie grįžimą, aš manau, bereikšmiška“, – teigė žurnalistas.
