Praeitą savaitę G.Kirkilas lankėsi Lenkijoje ir kai kurie apžvalgininkai Lietuvoje pavadino šį vizitą vos ne išdavyste. „Gal ką ir parduočiau, bet nelabai kas perka, – ironizavo G.Kirkilas, paklaustas, kodėl tas vizitas taip vertintas – gal ten vykęs ko nors išduoti ar parduoti. – Aš esu nustebęs, kad taip buvo sureikšminta, nes tai tebuvo Lietuvos-Lenkijos parlamentinės asamblėjos, kuri buvo įkurta prieš 15 metų, prezidiumo susitikimas. Tiesa, asamblėja keletą metų nevyko.“
Anot G.Kirkilo panašių asamblėjų yra ir daugiau, tarkim, Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos, Baltijos asamblėja.
Ragino nepamiršti savo interesų
Lenkų tik daugėja. Kokia lietuvių apsauga savo šalyje, jeigu lietuvių darželio vedėja nukenčia už tai, kad atidaro naujas grupes, – piktinosi A.Medalinskas.
Politikos apžvalgininkas A.Medalinskas, pabrėždamas, kad geri santykiai su kaimynais yra gerai, paragino nepamiršti savo valstybės interesų. „Lenkijos pusė savo interesus labai stipriai ginant sakyčiau viskas liejasi per kraštus su tuo gynimu. Tą mačiau pietryčių Lietuvoje, stebėdamas Lenkijos politikus, nors tai Lietuvos teritorija. Tą patį mačiau ir vakarų Ukrainoje, kur analogiškai vyksta didelė lenkinimo politika, kuriama lenkiška kultūrinė erdvė ateičiai. (...) Tai ne tik Lietuvos problema, nes neretai ir Čekijos, Slovakijos spaudoje pasirodo pranešimų, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis jaučiasi tarsi didysis brolis“, – karščiuodamasis kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Taip pat A.Medalinskas pastebėjo, kad pietryčių Lietuva polonizuojama. Visų pirma, per Lenkijos Senato finansuojamas programas, skirtas įvairioms pasaulio valstybėms, kur gyvena lenkai. Taip pat esą pietryčių Lietuvoje maža Lietuvos valstybė išlaiko 85 lenkiškas mokyklas, o Lenkijoje lietuviškos mokyklos uždaromos.
A.Medalinskas priminė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikus, kurie esą dalyvauja paminklų atidaryme tiems asmenims, kurie okupavo Vilniaus kraštą, bet jų kartais nepamatysi Lietuvos valstybinėse šventėse.
„Lenkų tik daugėja. Kokia lietuvių apsauga savo šalyje, jeigu lietuvių darželio vedėja nukenčia už tai, kad atidaro naujas grupes“, – piktinosi A.Medalinskas.
 |
| Alvydas Medalinskas |
Reikalavo faktų
A.Valionis neslėpė, kad tokios A.Medalinsko kalbos jam kelia šypseną. Anot jo, tokie teiginiai, kad Lietuvoje daugėja lenkų, turėtų būti paremti faktais. „Pagal gyventojų surašymo duomenis lenkų tautybės žmonių Lietuvoje skaičius vis mažėja. O tai, kad Lietuva išlaiko lenkiškas mokyklas mūsų šalyje, yra teisinga, nes tai Lietuvos piliečiai“, – kalbėjo A.Valionis.
Taip pat A.Valionis priminė diskusijos dalyviams kai kuriuos skaičius: bazinis mokinio krepšelis Lietuvoje yra 3100 Lt, lenkiškoje mokykloje, įvertinus visus koeficientus, jis siekia 8300 Lt. O tose trijose mokyklose Lenkijoje, kurias norima uždaryti, be Lietuvos finansavimo mokinio krepšelis kiekvienam mokiniui siekia 16 tūkst. zlotų. „Tada klausimas kyla, ar mes sugebėsime lenkiškose mokyklose padvigubinti krepšelį, jeigu kaip ten bus, taip ir čia“, – kalbėjo URM ambasadorius ypatingiems pavedimams.
Buvęs užsienio reikalų ministras A.Ažubalis patarė susitikti su Vilniaus ir Šalčininkų rajonų lietuviais, pedagogais, nes už juos jis nekalbėsiąs, tačiau esą visiems būtų pravartu išgirsti tai, ką jie kalbėtų. „Lietuvių mažuma jaučiasi nevisiškai komfortiškai, kai viena partija valdo 20 metų. Nereikia ieškoti definicijų, ar polinizuojama, ar ne. Bet jei lietuviai jaučiasi savo žemėje, tėvynėje blogai, nejaukiai, tai pirmiausia klausimas yra valdantiesiems“, – pareiškė Seimo narys.
A.Ažubalis, paklaustas, ar pavardžių rašymas originalo kalba, susilpnins lietuvių kalbą, teigė, kad jam svarbu Konstitucija ir įstatymai, be to, jam autoritetas yra kalbininkas Zigmas Zinkevičius, tokio sprendimo nepalaikantis. Esą kalbininkai yra ne vieną kartą laiškais kreipėsi į Vyriausybę, Seimą, prezidentę dėl grėsmės lietuvių kalbai.
G.Kirkilas pastebėjo, kad vietovardžiai tautinių mažumų kalba galimi yra ir Lenkijoje, ir Latvijoje, ir Estijoje, tad čia išsiskiria tik Lietuva.
Sąlygas diktuoja LLRA politikai?
 |
| Alfredo Pliadžio/KAM nuotr./Gediminas Kirkilas |
Anot A.Medalinsko, LLRA diktuoja sąlygas šitoje valdančiojoje koalicijoje ir paskui „bėga pasipasakoti Lenkijai, ką nuveikė“. „Kuo skiriasi Lietuvos ir Lenkijos politikai? Lenkijos politikai tautiniu klausimu vykdo labai vieningą politiką, supranta jos esmę ir svarbą. Mes čia dėl to, kad mums pasiuntė signalą iš šono, ar iš Varšuvos, ar jų čia atstovai, priklausantys LLRA, lenkų politikai atvažiuoja, nesusitinka su Lietuvos vadovais, o važiuoja tenai ir sako – jūsų sėkmė, tai mūsų sėkmė, darykite, ką mes norime. Ar suprantame tą dalyką? Reikia kaip dėl NATO ir ES klausimų susiėsti įvairių politinių partijų atstovams ir pasižiūrėti iš tikrųjų, kas naudinga mūsų valstybei“, – kalbėjo A.Medalinskas.
„Pirmiausia mūsų valstybei yra naudinga turėti lojalius tautinių mažumus piliečius ir solidarią visuomenę. Tas yra naudingiausia. Be to, mums labai naudinga turėti gerus santykius su savo kaimynais“, – A.Medalinskui atkirto G.Kirkilas.
A.Medalinsko teigimu, normalūs santykiai su Lenkija gali būti geri ir normalūs, tačiau Lietuva pirmiausia turi turėti savo stuburą ir suvokimą, kad mums yra lietuvybės palaikymas. Nes dabar to nėra nei pietryčių Lietuvoje, nei Lenkijoje kalbant apie lietuvių mokyklas.
„Turime suvokti, kad turime reikalą su valstybe, kuri aiškiai stato savo interesus ir kelia reikalavimų kartelę kiekvieną kartą. Duosi tas raides, tada iššoks gatvių pavadinimai, tada paprašys Vilniaus rajone įvažiavimą padaryt su žodeliu Wilno. (...) Kartais Varšuvos pozicija pradeda priminti Kremliaus poziciją su reikalavimais, o jeigu nepadarysite to, mes jus nubausime“, – emocijas liejo A.Medalinskas
