Milijono eurų A.Guogai su kompanija prireikė pernai kovą. Tokia suma, kaip rodo oficialūs politiko verslo dokumentai, buvo išnešta iš bendrovės, valdančios lažybų bendrovę „TonyBet“.
A.Guoga ir jo įmonės „Lošimų strateginė grupė“ (LSG) vadovas Ugnius Šimelionis tvirtina, esą dokumentuose įrašyta formuluotė, jog pinigai išmokėti grynais, nereiškia realaus grynųjų pinigų išmokėjimo. Vis dėlto jie pripažįsta, kad didelė dalis šių pinigų buvo greitai išleista. Kam išleista – neatskleidžia.
Be to, A.Guogos įmonių dokumentai smarkiai prieštarauja paties politiko pareiškimams, neva po poros mėnesių Seimo priimti sprendimai jo verslui buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi. Oficialios A.Guogos verslo prognozės – priešingos jo dūsavimams.
Staiga prireikė milijono
Pernai kovą A.Guogos verslo flagmano „TonyBet“ akcininkams staiga prireikė krūvos pinigų. Tai liudija „TonyBet“ valdančios LSG Registrų centrui pateiktas akcininkų susirinkimo protokolas.
Pernai kovą LSG akcininkai priėmė iškart du su įmonės įstatiniu kapitalu susijusius sprendimus. Pirmas buvo rutininis – įmonės įstatinio kapitalo konvertavimas iš litų į eurus. Taip nustatyta, kad LSG įstatinis kapitalas lygus kiek daugiau nei 1,3 mln. eurų. O antruoju sprendimu didžiosios dalies šios sumos įmonėje nebeliko.
LSG akcininkai vienbalsiai nutarė įmonės įstatinį kapitalą sumažinti daugiau nei milijonu eurų – iki 299,7 tūkst. eurų. „Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo tikslas – išmokėti akcininkams bendrovės lėšas“, – rašoma dokumente.
Daugiau detalių apie šį sandorį pateikiama LSG 2015 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. Jame nurodoma, kad milijonas eurų „TonyBet“ savininkams išmokėtas ne bet kaip, o grynais.
„Skirtumas, atsiradęs dėl įstatinio kapitalo mažinimo, buvo išmokėtas grynais pinigais Įmonės akcininkams“, – teigiama šiame dokumente.
Po poros mėnesių, 2015 m. gegužę, Seimas priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kurios ne kartą buvo kritikuojamos dėl palankumo A.Guogos verslui.
A.Guoga LSG kontroliuoja netiesiogiai. Didžiausia LSG akcininkė – europarlamentaro valdoma įmonė NTSG. Priimant sprendimą dėl LSG įstatinio kapitalo sumažinimo, NTSG valdė apie 80 proc. įmonės akcijų.
Paėmė pinigais, grąžino įnašais ir skolomis
Beje, netrukus LSG įstatinis kapitalas buvo atstatytas beveik iki ankstesnės sumos. Pernai rugsėjį LSG akcininkai įmonės įstatinį kapitalą padidino iki 1,158 mln. eurų. Tiesa, pinigai į įmonę grįžo kur kas įvairesniais pavidalais.
Daugiau nei ketvirtį milijono eurų į įstatinį kapitalą akcininkai perkėlė iš LSG nepaskirstytojo pelno. Dar 200 tūkst. eurų atkeliavo akcininkų LSG suteikiamų paskolų pavidalu. Likusi suma – daugiau nei 373 tūkst. eurų – įnešta „per 12 mėn. akcininkams sumokant papildomus įnašus“. Taigi panašu, kad prieš pusmetį grynaisiais padalinto milijono LSG akcininkai tądien nebeturėjo.
Ironiška, bet įstatinis kapitalas padidintas dėl to paties Azartinių lošimų įstatymo: pagal šiemet įsigaliojusias pataisas, ankstesnis įstatinis kapitalas įstatymo nebūtų atitikęs.
Grynieji gryniesiems nelygu
LSG direktorius ir vienas iš smulkiųjų akcininkų U.Šimelionis 15min patikino, esą pinigai įmonės akcininkams pernai kovą tikrai buvo išmokėti. Tačiau, anot jo, tai, kad įmonės dokumentuose nurodytas išmokėjimas grynais, nereiškia pinigų išmokėjimo popierinėmis kupiūromis.
„Kapitalą gali sudaryti ir nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai. Kapitalas – tai yra turtas. Ir jo yra tam tikros rūšys. „Grynieji pinigai“ – tai yra pinigai. Ne kėdėmis, kitomis patalpomis ar dar kažkuo [išmokėta akcininkams]. Neįsivaizduokit, kad atėjo akcininkai į įmonės kasą ir po 100 eurų kupiūromis“, – aiškino U.Šimelionis.
„Nežinau, gal koks „MG Baltic“ gali“, – „TonyBet“ vadovas – apie galimybes disponuoti milijonu eurų grynais.
Pasak jo, tokiomis grynųjų pinigų sumomis įmonė nedisponuoja. „Čia jau banke turi užsakinėti. Nežinau, gal koks „MG Baltic“ gali“, – primindamas politinę areną drebinantį kyšininkavimo skandalą sakė verslininkas.
Pasak jo, milijono eurų išvedimas iš įmonės buvo paprasčiausia ekonomine logika motyvuotas sprendimas.
„Jeigu, pavyzdžiui, nori išsiimti papildomą licenciją ir vykdyti kazino veiklą, tada turėjo būti kapitalas 4,5 mln. litų. Senais senais laikais akcininkai, kurių dabar didelė dalis yra pasikeitusi, turėjo tokių minčių. (...) Dėl to buvo sukeltas kapitalas, kad atitiktų tuos reikalavimus. Buvo paimta licencija ir paskui buvo atsisakyta, kadangi planų turėti kazino buvo atsisakyta. Ir taip ir liko tas kapitalas 4,5 mln. Lt.
Kažkiek laiko to kapitalo nebuvo galima mažinti, nes buvo nuspręsta lėšas naudoti vidinėms investicijoms. (...) Susidarė situacija, kai įmonėje yra daugiau lėšų, negu reikia. Ir viskas – ir buvo nuspręsta, kad reikia mažinti kapitalą“, – pasakojo U.Šimelionis.
Analogišką versiją 15min pateikė ir A.Guoga.
„Dėl suprantamų priežasčių aš pats aktyviam verslo valdyme nedalyvauju. Įmonės vadovai priėmė sprendimą sumažinti bendrovės kapitalą iki jai teisės aktuose numatytos privalomos normos. Tokiu būdu atsirado galimybė grąžinti akcininkams jų prieš kelis metus įneštas papildomas lėšas, skirtas tuomet planuotiems, tačiau taip ir neįgyvendintiems naujiems investiciniams projektams“, – teigiama 15min raštu pateiktame europarlamentaro komentare.
Prieš pusmetį paimtų pinigų nebebuvo
Pašnekovas taip pat patvirtino, kad po pusmečio įstatinis kapitalas buvo grąžintas beveik į ankstesnį dydį. Esą tai padaryti privertė tie patys Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais dabartinei „TonyBet“ veiklai keliami aukštesni kapitalo reikalavimai.
„Ir auditoriai, ir teisininkai... natūraliai – tas klausimas, koks jums iškilo, iškilo ir kitiems. Kažkaip keistai atrodo, kad susimažina kapitalą ir po kelių mėnesių vėl kapitalą turi kelti. O situacija buvo tokia, kad ganėtinai netikėtai priėmė tą naują Azartinių lošimų įstatymą. (...) Ruošėmės naujam gavimui naujos licencijos – sausio 1 d. Ir iki to laiko turėjome sugrąžinti tą kapitalą į reikiamą dydį“, – dėstė U.Šimelionis.
Paklaustas, kodėl įstatinis kapitalas atstatytas jau ne pinigais, o akcininkų paskolomis, nepaskirstytu pelnu ir kitomis formomis, pašnekovas buvo lakoniškas. „Tai kaip išėjo – taip grąžinom“, – sakė U.Šimelionis.
Verslininkas pripažino, kad nemaža dalis akcininkams padalintų pinigų pernai rugsėjį jau buvo išleista. Kam – verslininkas nedetalizuoja.
„Aš, pavyzdžiui, asmeniškai išleidau kažkokiems tai reikalams. Kitoms investicijoms ar dar kažkam“, – teigė jis.
Verslininkas neneigė, kad pinigus išleido ir kiti akcininkai. Kam – jis teigė nesidomėjęs. „Čia kiekvieno akcininko reikalas“, – sakė LSG direktorius. Tiesa, čia pat jis pridūrė, jog vienas smulkusis akcininkas gautus pinigus panaudojo susimokėti paskoloms už mokslus.
Didžiausia suma mažinant LSG kapitalą teko A.Guogos kontroliuojamai įmonei NTSG.. Europarlamentaras pateikė šiek tiek detalių apie tai, kur išleisti šie pinigai.
„Įmonės vadovai yra minėję, kad už šias lėšas jie dengė verslo paskolas ir įsigijo nekilnojamo turto. Man šios lėšos nebuvo pervestos. Bendrovė lėšas grąžino akcininkams į jų bankines sąskaitas. Aš asmeniškai neturiu galimybių pretenduoti į aptariamos bendrovės išmokamas lėšas akcininkams, nes nesu tiesioginis jos akcininkas“, – teigiama A.Guogos komentare.
Politikas tvirtina nežinantis visų detalių, kaip buvo didinamas neseniai sumažintas LSG įstatinis kapitalas.
„Tai buvo padaryta tomis priemonėmis, kuriomis leidžia įstatymai – tame tarpe ir panaikinus anksčiau minėtas bendrovės skolas akcininkams bei akcininkams pervedus reikiamas lėšas į bendrovės sąskaitą. Visos šios operacijos vyko bankinių pavedimų pagalba. Kadangi aš pats, kaip jau minėjau, nedalyvauju verslo valdymo procesuose, detaliai visą kapitalo kėlimo procedūrą galėtų papildomai pakomentuoti bendrovės vadovai“, – teigiama A.Guogos komentare.
Pasak jo, įstatinio kapitalo mažinimo ir didinimo operacijos – įrodymas, jog „TonyBet“ akcininkai neturėjo žalio supratimo apie Seime svarstytų įstatymo pataisų ateitį.
„Jeigu būtų susijęs su Azartinių lošimų įstatymo pataisomis, įstatinio kapitalo mažinimas net nebūtų svarstomas. Atvirkščiai, niekas dėl ankstesnių vilkinimų rimtai nežiūrėjo į tuos svarstymus, todėl ir sumažino kapitalą“, – teigia A.Guoga.
U.Šimelionio teigimu, 200 tūkst. eurų akcininkų paskola realiai egzistavo ir iki 2015 m. rugsėjo. Esą šiuos pinigus, kaip akcininkų paskolą, nutarta palikti įmonėje dar kovą, o realiai įstatinis kapitalas sumažintas 0,8 mln. eurų. Tačiau tokio sprendimo 2015 m. kovo akcininkų susirinkimo protokole nėra. Anot U.Šimelionio, jam ten būti ir nebuvo būtina.
„Akcininkams buvo pervesta 800 tūkst. eurų. Ir 200 tūkst. liko, kad įmonė ramiai dirbtų. Tiesiog akcininkai paskolino įmonei. (...) Čia nėra ta procedūra, kuri privaloma [akcininkų susirinkimo protokole]“, – teigė „TonyBet“ vadovas.
Pasak jo, pinigų išmokėjimas LSG akcininkams su tuo metu Seime svarstytu įstatymu niekaip nesusijęs.
„Jokių čia sąsajų nėra. Elementarus verslinis procesas. Buvo pinigai, nenaudojami verslui, buvo galimybės, akcininkai tuos pinigus susigrąžino“, – sakė U.Šimelionis.
Verslininko teigimu, pernai kovą įmonės akcininkai neturėjo nė nuojautos, kad įstatymas gali keistis. „Eilinį kartą sakėm, kad netikim, čia nieko nebus“, – ilgai Seime strigusias įstatymo pataisas prisiminė pašnekovas, pridurdamas, esą jo vadovaujama įmonė apskritai vengė dalyvauti diskusijose dėl šio įstatymo.
U.Šimelionis atviravo, esą būtent A.Guoga ir kalbos, esą tai jo naudai rašoma nauja įstatymo redakcija, buvo ta priežastis, dėl kurios „TonyBet“ vengė dalyvauti politiniame procese. „Būtent dėl to labai labai vengėme bet kokių sąsajų su šiuo reikalu“, – sakė jis.
A.Guoga rauda, „TonyBet“ – džiūgauja
Prieš kiek daugiau nei metus priimtos Azartinių lošimų įstatymo pataisos įsigaliojo šių metų sausį. Pagal naują tvarką, internetines lažybas gali organizuoti bendrovės, Lietuvoje turinčios ne mažiau nei 20 lažybų punktų. Kitaip tariant, mažiausiai 20 įstaigų realiose patalpose, su realiais darbuotojais.
Po pataisų priėmimo garsiai kalbėta apie šio pakeitimo naudą „TonyBet“. Jau nuo sausio dėl įstatymo pakeitimų smarkiai sumažėjo konkurencija internetinių lažybų rinkoje. Pagal naują tvarką, Lietuvoje nuo šiol blokuojamos minėto reikalavimo neatitinkančių įmonių svetainės. Taip iš rinkos eliminuoti tokie „TonyBet“ konkurentai kaip „Unibet“ ar „Betway“. Naujienų agentūra BNS sausį skelbė, jog dabar internetinėmis lažybomis Lietuvoje verstis gali tik trys struktūros – „TonyBet“, „Orakulas“ ir „TopSport“.
Tapęs laikinuoju Liberalų sąjūdžio pirmininku, A.Guoga ne kartą sulaukė klausimų apie Azartinių lošimų įstatymo pataisų naudą „TonyBet“. Politikas ne kartą akcentavo, kad Seimo liberalai pataisoms nepritarė, o kartu dėstė, kaip nauja tvarka jo verslui yra ne naudinga, o žalinga.
„Kaip teigiama, man yra naudingas įstatymas dėl lažybų. Visi liberalai susilaikė arba balsavo prieš, vadinasi, tarp liberalų neturiu palaikymo, tai reiškia, kad nenupirkau jų. Gal nupirkau premjerą, konservatoriai irgi nebalsavo. Aš ir melo detektoriui galiu pasakyti, kad nieko nepirkau. Bet buvau susitikęs, nes tai normalu – kalbėti, bendrauti, tokia praktika yra užsienyje.
Kas yra blogai šiame įstatyme, reikėtų pavardinti. Jeigu lygintume 2015 metų ketvirtį ir šių metų ketvirtį, yra kritimas 15 proc. „TonyBet“ prarado daug pinigų, o visi šitie pinigai eina paramai. Mes remiame krepšinį, daug komandų. Parodykite dar nors vieną tokią bendrovę“, – gegužę 15min konferencijoje teigė A.Guoga.
Tokia „TonyBet“ savininko versija, pasirodo, nesutampa su pačios „TonyBet“ lūkesčiais dėl pasikeitusio įstatymo.
„Įstatymo pakeitimo priėmimas turės teigiamą įtaką Bendrovei bei įtakos tolimesnę veiklos strategiją naujų klientų pasiekiamumo bei dabartinių išlaikymo klausimais didinant prekės ženklo žinomumą“, – teigiama „Tonybet“ valdančios LSG metiniame pranešime.
Čia yra ir labai konkretūs „TonyBet“ lūkesčiai, susiję su šiais metais, galiojant naujai lažybų organizavimo tvarkai. „Planuojame pardavimo pajamas 2016 m. padidinti 30-40 proc.“, – teigiama dokumente.
A.Guoga laikosi savo
Europarlamentaras A.Guoga, aiškindamas savo pareiškimų neatitikimą „TonyBet“ prognozėms, pozicijos nekeičia. Anot jo, naujasis įstatymas turi teigiamų aspektų, bet verslo pajamoms daro neigiamą įtaką.
„Kadangi išmanau rinką, galiu tik pastebėti, kad senasis įstatymas buvo atsilikęs nuo rinkos realijų. Jame nebuvo net tokių žodžių, kaip internetas ar mobilūs telefonai. Tai reiškė, kad Lietuva buvo pilkoji zona – nereglamentuota. Nebuvo jokios vartotojų, t. y. žaidėjų, apsaugos. Dabar ji yra. Ir tai gerai, nes reglamentavimas suteikia verslui saugumo, nors ir reikalauja papildomų investicijų, išlaidų tarptautiniams sertifikatoriams, didina konkurencinę aplinką.
Ne visi tą atlaiko. Dabar šalies bendrovės ne tik itin griežtai reguliuojamos, bet ir sulaukė dar daugiau apribojimų, draudimų. Po įstatymo įsigaliojimo verslo pajamos krito. Bet tikimasi, kad ilguoju periodu situacija gerės“, – teigiama A.Guogos komentare.
Prognozių nekeičia, bet įstatymu skundžiasi
LSG vadovas U.Šimelionis neneigia, kad jo vadovaujama įmonė įstatymo pakeitimus vertino teigiamai. Verslininkas neatsisako ir įmonės pajamų augimo prognozių. Tačiau šis augimas esą bus ne tiek įstatymo, kiek sunkaus darbo rezultatas.
„Mes augimo tikimės. Mes tikim savo komanda ir pastangomis, kurias darome. Jeigu mes nieko nedarytume, tai, matyt, būtų verslo kritimas žemyn. Dabar bent jau jis turi šiokį tokį augimą“, – dėstė U.Šimelionis.
Pasak jo, „TonyBet“ konkurentų eliminavimas iš internetinių lažybų rinkos – ne toks, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio. Esą „Unibet“ ir kitų užsienio lažybų organizatorių svetainės prieinamos aplinkiniais kanalais, o lošėjai tuo naudojasi.
„Jie nėra eliminuoti. Ką tai reiškia – tas blokavimas? Aš jums galiu tą „Unibet“ tuoj pat, pasiėmęs kompiuterį, pajungti. Užblokuoja adresą, po pusės valandos atsiranda „Unibet15“, – būdus apeiti draudimą aiškino U.Šimelionis.
Pasak jo, realus įstatymo neatitinkančių rinkos dalyvių blokavimas įmanomas nebent blokuojant finansines operacijas į jų sąskaitas. LSG vadovo žodžiais, yra „keli piktybiniai“ rinkos dalyviai, kurie veikia Lietuvos rinkoje tam neturėdami teisės.
Aiškindamas, kuo naujas įstatymas pakenkė „TonyBet“, jis pirmiausiai išskyrė draudimą internetines lošėjų sąskaitas papildyti ne internetu, o lažybų punktuose.
„Apie 60 proc. klientų įmokų buvo daroma per lažybų punktus, „Perlo“ kasas, „Maximos“ kasas. Dabar tam įstatyme surašė taip susiaurintai. Didžioji dalis tų įnešimo būdų yra uždrausti. Tarkim, jūs turite online lažybų sąskaitą, ateinat į lažybų punktą. Ir negalite pasakyti: „Va – 100 eurų, įdėkit į mano sąskaitą“, – skundėsi U.Šimelionis.
Pasak jo, yra ir kitų blogybių, Pavyzdžiui, bendrovė negali organizuoti kai kurių žaidimų, atsirado daug papildomos biurokratijos ir ginčų dėl to, ką dabar daryti galima, o ko – ne.
Verslas labdarai dar neatiduotas
15min žiniomis, nei „TonyBet“ valdančios LSG, nei pagrindinės įmonės akcininkės NTSG akcininkų struktūroje kol kas nėra A.Guogos paramos fondo. Tačiau politikas tikina neišsižadėjęs savo žodžių ir tikrai perleisiantis verslą labdarai.
„Nepersigalvojau. Atvirkščiai, perdavimo procesą jau esu pradėjęs. Verslų perdavimas – pakankamai sudėtingas procesas, užtrunka (...). Šiuo metu vyksta perdavimui reikalinga kiekvienos įmonės finansinių rodiklių analizė ir vertinimas. Kai tik bus baigta, įmonių perdavimas fondui bus finalizuotas“, – teigia A.Guoga.
Kaip savo valios įrodymą, jis atsiuntė ir savo labdaros fondo vadovei Džiuljetai Koženevskai gegužę išrašytą įgaliojimą veikti jo vardu perleidžiant akcijas labdaros fondui. Dokumentas patvirtintas notariškai.
Paprašytas pakomentuoti A.Guogos pažadus verslą perleisti savo labdaros fondui, kitas LSG akcininkas U.Šimelionis teigė neketinantis niekam atiduoti savo akcijų.
„Labdarai perveda vienas konkretus akcininkas. Aš, būdamas vienu iš 15 akcininkų, bent jau kol kas jokiai labdarai ar fondui savo akcijų neperleidžiu. Kiti akcininkai, kiek žinau, irgi. O to akcininko sprendimas – koks jis yra, toks yra“, – sakė U.Šimelionis.
Ranka rankon su „Teleloto“ šeimininkais
Jei kartais nežinojote, A.Guoga buvo ne vienintelis lošimų magnatas tarp „TonyBet“ savininkų. Pernai, didinant ir mažinant LSG įstatinį kapitalą, įmonės akcijomis disponavo ir „Teleloto“ bei daugumą smulkesnių šalies loterijų organizuojančios bendrovės „Olifėja“ vienas vadovų Donatas Kazlauskas. Tarp akcininkų buvo ir su „Olifėja“ tiesiogiai susijusi bendrovė „Lotena“.
Šiuo metu A.Guogos kontroliuojama LSG akcijų dalis yra sumažėjusi. Kaip rodo LSG finansinės atskaitomybės dokumentai, 2015 m. pabaigoje NTSG valdė beveik 65 proc. įmonės akcijų, kita A.Guogos bendrovė „TR Holding“ – apie 6,6 proc. Būtent tokiu akcijų paketu disponavo „Lotena“ – LSG aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2015 m. pabaigoje su „Olifėja“ susijusios įmonės akcininkų struktūroje nebeliko.
Likusias akcijas valdo smulkieji akcininkai, kurių dauguma darbo santykiais susijusi su „TonyBet“. Anot U.Šimelionio, po „Lotenos“ pasitraukimo D.Kazlauskas liko tarp „TonyBet“ akcininkų.
