Pasak Antikorupcijos komisijos vadovo Vitalijaus Gailiaus, buvę Sveikatos ministerijos pareigūnai, pradedant „darbiečių“ deleguotu ministru Žilvinu Padaiga (2004–2006 metais buvo ministras ir 2004–2008 metais – Seimo narys), sukūrė tokią sistemą, kuri galbūt leido pelnytis tiems patiems asmenims.
Komisijos narys Rimantas Jonas Dagys sako, jog sistema buvo sugalvota taip, kad iš nuolatinio jos tobulinimo būtų galima užsidirbti. Jo žodžiais, tai buvo nusikalstama schema.
„Jie ir įsteigė juridinius asmenis, kurie iš esmės ir diegė tą sistemą sveikatos priežiūros įstaigose, vykdė mokymus ir iki šiol tą sistemą diegia. Kalbame apie tuos pačius politinio pasitikėjimo pareigūnus, kurie buvo atsakingi už projekto rengimą – ministras, sekretoriai Haroldas Baubinas, Saulius Janonis, buvęs ministerijos sveikatos projektų vadovas ir technologijų skyriaus specialistas Evaldas Dobravolskas“, – komisijai ketvirtadienį patvirtinus elektroninės sveikatos sistemos diegimo tyrimo išvadas, BNS teigė V.Gailius.
S.Janonis vadinamas medicinos draudimo pradininku Lietuvoje. 1997-aisiais susikūrus ligonių kasoms, jis pakeitė trumpai šiame poste išbuvusį pirmąjį Valstybinės ligonių kasos direktorių Leoną Kučinską, o 2003 metais laimėjo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus konkursą.
2006 metais S.Janonį šiame poste pakeitė H.Baubinas. Nutrūkus karjerai ministerijoje, e. sveikata programą prižiūrėjęs pareigūnas vos po pusmečio įsidarbino įmonėje “E.sveikata”, nors įstatymai draudžia valdininkui vienerius metus vadovauti privačioms įmonėms, kurias jie kontroliavo.
Visi e.sveikatos kūrėjai tebedirba ją valdančiose įmonėse
Antikorupcijos komisijos narys konservatorius R.J.Dagys sakė, kad dar viena e.sveikatos projekto vadovių yra Daiva Pentiokinienė, tuomet vadovavusi ministerijai pavaldžiam Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biurui. Valstybės kontrolei nustačius, kad sistema neveikia, D.Pentiokinienė ir H.Baubinas gavo papeikimus.
Parlamentaro teigimu, visi e.sveikatos sistemos kūrėjai tebedirba ją valdančiose įmonėse.
R.J.Dagio žodžiais, sistema buvo sugalvota tam, kad iš nuolatinio jos tobulinimo būtų galima užsidirbti.
„Jie perėmė praktiškai šios sistemos kontrolę ir nuosavybę. Ateityje iš sistemos tobulinimo gautų naudą tiktai jie. Tai buvo nusikalstama schema“, – BNS sakė komisijos narys.
Pasak V.Gailiaus, Generalinė prokuratūra jau yra pradėjusi viešojo intereso gynimo procedūrą, siekiant nustatyti žalos mastą ir ją išieškoti iš kaltų asmenų.
„Ar pagal mūsų surinktą medžiagą pradės ikiteisminius tyrimus, čia jau jų (prokurorų – BNS) klausimas“, – teigė jis.
R.J.Dagys primena, kad Valstybinė mokesčių inspekcija jau tikrina kai kurias su e. sveikatos sistema susijusias bendroves.
Komisija taip pat konstatavo, kad prokuroras Erikas Vaitiekūnas, 2008 metais nutaręs netirti Valstybės kontrolės nustatytų pažeidimų, kurie galbūt padarė žalos valstybei, pasielgė neatsakingai – tai lėmė nebaudžiamumą kituose etapuose.
E.Vaitiekūnas 2010 metais buvo atleistas iš prokuratūros, įtariant kyšininkavimu kitose bylose. 2012 metais už 30 tūkst. litų kyšio paėmimą jis buvo galutinai nuteistas laisvės atėmimo bausme, ją atidedant 1 metams.
Ministerija vykdys auditą
Susisiekimo ministerija šią savaitę paskelbė inicijuojanti milijoninės vertės e.sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą. Pasak ministro Roko Masiulio, audito tikslas – nustatyti atsakingus asmenis dėl tokios padėties ir galimo valstybės lėšų iššvaistymo.
Už projektą Registrų centre buvo atsakingas jo direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius, kuris yra pretendentas į centro vadovo postą – konkurse jis buvo antras, tačiau laukiant Antikorupcijos komisijos išvadų, į jas nepaskirtas.
Susisiekimo ministerija, priklausomai nuo komisijos išvados, kitą savaitę gali skelbti naują vadovo konkursą.
Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų – ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų).
Sistema turėjo skaitmenizuoti pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaryti galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.
Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.
Registrų centro užsakymu e. sveikatos informacinę sistemą kūrė ir diegė Lietuvos ir Estijos bendrovė „Nortal“, o e. recepto posistemę – bendrovė „Algoritmų sistemos“.
Be to, atskirų miestų ligoninėse, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje sistemą kūrė, prižiūrėjo ne tik „Nortal“, bet ir „Hisas“, „Blue Bridge Code“, „Limeta“, „Graina“, „Varutis“ ir kitos.
